Naujienos
Kaip išvengti panegirikos arba paskvilio žanro rašant apie Vytautą Landsbergį? Juk šios dvi rašymo apie jį taktikos-sesės lydi Landsbergį jau aštuoniolika metų. Turbūt vienintelis būdas išvengti šių rašymą ir kalbėjimą deformuojančių kraštutinumų yra mažiau minėti Landsbergio oponentus, sovietinės Lietuvos šeimininkus ir „modernizuotojus“, besąlygiška meilė kuriems ilgai skatino daugelio aklą neapykantą Landsbergiui ir kitiems „kolūkių griovėjams“ bei sovietinio rojaus ardytojams.
Esu rašęs apie Vytauto Landsbergio politinį talentą ir galiu dar kartą pakartoti – jis toli pranoksta bet kurį kitą Lietuvos politiką ne tik inteligencija ir mąstymo kultūra, bet ir politine vaizduote, įžvalga bei drąsa kalbėti savo kalba ir vartoti savo žodyną bet kokiame kontekste. Neįsivaizduoju Landsbergio elgesio kintant vien todėl, kad šalia jo vietoje lietuvio atsirastų užsienietis. Prie aukštų Vakarų politikų ir ES pareigūnų jis lieka toks pat, koks yra tarp Lietuvos politikų.
Tai jau stilius, kurį turėti gali tik nesilankstantieji ir nedėvintys kostiumo kaip livrėjos. Landsbergis visada simbolizavo būtent tą, ko šiandien katastrofiškai trūksta Lietuvos politiniam elitui susiduriant su Rusija ir Vakarais – orumo, savo šalies ir asmens vertės pojūčio, stiliaus ir lygaus tarp lygių jausmo.
Neleisti su savimi kalbėti kaip su kažkieno civilizuojama, globojama ir apskritai nebrandžia šalimi, priversti didžiųjų valstybių politikus gerbti save ir atmesti bet kokį paternalistinį toną – niekas, išskyrus Vytautą Landsbergį (ir vėliau Valdą Adamkų), šito nedarė konformizmo, prasto lygio ir todėl lengvai iššifruojamo pragmatizmo bei servilizmo persunktoje mūsų politikoje.
Jei reikėtų pasakyti, kokius iškilius ir tarptautinio rango politikus Baltijos šalys išugdė nuo savo nepriklausomybės atkūrimo, atsakymas anaiptol nebūtų paprastas. Visi trys buvę ir tebesantys Baltijos valstybių prezidentai vakariečiai – Valdas Adamkus, Vaira Vykė-Freiberga ir Toomas Hendrikas Ilvesas – nėra patyrę sovietmečio ir todėl traktuotini veikiau kaip sėkmingos (bent jau laikinai, iki vietinės sistemos išmokimo izoliuoti ar mažų mažiausiai neutralizuoti juos) Vakarų intervencijos į ligotą posovietinės šalies politikos kūną.
O Landsbergis nuėjo kelią nuo sovietmečio inteligento iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo herojaus. Dar daugiau – jis nuėjo sunkiai įtikėtiną sovietinės švietimo sistemos auklėtinio (kad ir kilusio iš dinastinės inteligentų šeimos) kelią iki vakarietiško politiko tikrąja šių žodžių prasme. Kas pats savo kailiu nėra patyręs, ką reiškia pereiti iš vienos mentalinės struktūros į kitą, o sykiu ir iš vienos edukacinės sistemos į kitą, neišsižadant savojo balso, kalbėjimo būdo ir jautrumo, niekada nesupras šio paties didžiausio modernybės iššūkio.
Tomas Venclova yra pasakęs, jog puikiai supranta, kad esama daug galingesnių kultūrų už lietuvių, bet tai nieko nekeičia jo gyvenime, nes lietuvių kultūra yra jo ir todėl nelygstamos vertės – ji iš principo su jokia kita negali būti lyginama vertės požiūriu. Vakarų visuomenės ir kultūros (beje, ne tik – tą patį galima pasakyti apie autentišką rusų universalizmą ir jo persmelktą aukštąją rusų kultūrą) yra pakankamai stiprūs gravitaciniai laukai, nesunkiai asimiliuojantys ir į savo erdvę įtraukiantys kitų kultūrų žmones 2 psl. >
ale, to ASA, to: to ale 2007-10-26 19:17
ASA : "Nesistebiu ,kad rusai ,Lietuvos protingus ir savarankiskus politikus bando...
Kolukietis 2007-10-26 08:46
As irgi nemegciau VLansbergio jeigu jis musu kolukio kiaulides stoga butu nupleses,siandien...
VLansbergio klaidos 2007-10-26 08:42
Jeigu V.Lansbergis butu sugebejes islaikyt valdzia ,o ne atidaves ja komunistinei nomeklaturai...
ASA 2007-10-26 08:37
Nesistebiu ,kad rusai ,Lietuvos protingus ir savarankiskus politikus bando krompromituot ,jie su...