Naujienos
Lietuvos ūkininkas, nakvodamas pamiškėse, atsigerdamas iš balų, parkeliavo iš Vokietijos į savo gimtinę. Odisėja truko devynias paras, rašo „Lietuvos rytas“ .
Tris pastarąsias paras Kupiškio rajono ūkininkas 41 metų Saulius Marcinkevičius tik valgė ir miegojo.
Vokietijos mieste Leipcige pasimetusiam Antašavos gyventojui praėjusį savaitgalį pagaliau pavyko parsikasti į Kupiškį.
Be poilsio, pastogės ir maisto antašavietis į namų pusę, daugiausia – pėsčias keliavo bene devynias paras.
Grįžo leisgyvis, netekęs 5 kilogramų svorio, kruvinomis kojomis. Bet laimingas.
Dingo per ekskursiją
Iki tol pražuvėlio ieškojo ir Lietuvos policija, ir net Interpolas.
Vakar jau kiek atsigavęs ir linksmai nusiteikęs sugrįžėlis prisistatė Kupiškio policijai, kad ši galėtų oficialiai užbaigti lapkričio 16 d. paskelbtą dingusio S. Marcinkevičiaus paiešką.
„Lietuvos rytas“ prieš savaitę rašė, jog lapkričio 16 d. į policiją kreipėsi S. Marcinkevičiaus sesuo ir pranešė, kad namo iš vienos ekskursijos Vokietijoje negrįžo jos brolis.
Vyriškis pradingo lapkričio 13-ąją. Jis su grupe žemdirbių keliavo į žemės ūkio parodą Hanoveryje.
Autobusui sustojus Leipcige, antašavietis išlipo ir pasiklydo.
Po kelių valandų susirinkę į autobusą keliautojai S. Marcinkevičiaus nesulaukė. Kiek paieškoję, tęsė kelionę į Hanoverį. Apie pradingėlį buvo pranešta Vokietijos policijai. Ši informavo Lietuvos ambasadą.
Pagalbos paprašyti nedrįso
Išlipęs iš autobuso S. Marcinkevičius neturėjo jokių daiktų, vilkėjo striukę. Joje buvo likęs pasas ir maždaug šimtas eurų. Tad paklydėlis pasijuto ramiau.
Supratęs, kad neberas aikštelės, kur stovi jo autobusas, antašavietis vis dar vylėsi, jog bendrakeleiviai jo ieškos. Tad kurį laiką vaikštinėjo aplinkui. Veltui.
„Iš pradžių suėmė baimė. Paskui ėmiau save raminti. Juk tarp žmonių esu, o ne kokioje negyvenamoje saloje“, – pasakojo paklydėlis. Jis patraukė miesto centro link, kur buvo šviesiau.
„Po Leipcigą vaikštinėjau gal kokias keturias paras. Niekas manęs nepastebėjo, nekalbino. Nakvojau ant suoliukų autobusų stovėjimo aikštelėse.
Nei vokiškai, nei kaip nors kitaip užsienietiškai nemoku. Todėl nedrįsau ir policininkų pagalbos prašyti“, – pasakojo ūkininkas.
Gelbėjo obuoliai laukuose
Vėliau S. Marcinkevičius prisiminė, kad keliautojų grupės autobusas į Leipcigą įvažiavo tiltu per didelę upę. Pagaliau suradęs tą vietą, patraukė prie autostrados, kuri veda Lenkijos pusėn.
„Klaidžiodamas Leipcige užeidavau į kavinukes, užkąsdavau. Išėjus už miesto, pavalgyti nebuvo kur. Ir pinigų nebeliko.
Teko verstis kitaip. Laukuose rasdavau obuolių, dar atsigerdavau iš balų, upelių. Esu tarnavęs kariuomenėje, žinau, kad galima išgyventi, tik jėgos vis labiau seko“, – pasakojo keliautojas.
Nakvynei antašavietis rinkosi pamiškes, pasiklodavo šakų, kad neperšaltų. Bet žmoniškai užmigti negalėjo. Sumerkdavo akis kokiai valandai ir imdavo sapnuoti. Dažniausiai – namus. 2 psl. >
kupiskenai 2007-11-28 20:28
reikia mažiau gerti tai greičau ir namo pareis
Treniota 2007-11-27 19:37
apgailetina. suprantu pries desimt metu nevisi tutrejo mobilius tel. bent jau is taksofono butu...
Litovcas 2007-11-27 14:30
Runkelio nuotykiai Europoje!.. Reikia mokytis anglu ir vokieciu kalbu,rusiskai nebeuztenka....
Runkelis 2007-11-27 14:28
Runkelio nuotykiai Europoje!.. Reikia mokytis anglu ir vokieciu kalbu,rusiskai nebeuztenka....