Naujienos
Estijos tyrinėtojai aptiko Baltijos jūroje nuskendusį pirmąjį tarpukario Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivą „Prezidentas Smetona“, trečiadienį rašo dienraštis „Klaipėda“.
„Beveik neabejoju, kad tai jūsų laivas“, - sakė Talino jūrų muziejaus istorikas Vellas Massas. Jo vadovaujami archeologai Baltijos jūroje aptiko vienintelį tarpukario Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona“, nuskendusį 1945 metų sausį.
Jis aptiktas 83 metrų gylyje. „Į tokią gelmę narai nesiryžo leistis, bet Klaipėdos universitetas patvirtino mūsų hidrolokatoriaus užfiksuotus vaizdus“, - teigė V. Massas.
Uostamiesčio specialistų nuomone, užfiksuoti kontūrai atitinka „Prezidento Smetonos“ konstrukciją. Estų naudojamas hidrolokatorius nuskendusius daiktus gelmėje apžiūri ir iš šonų, todėl esą gaunami pakankamai tikslūs duomenys.
V. Masso nuomone, ką daryti su laivu, turėtų spręsti Lietuvos valdžia. Jei lietuviai norėtų 100 procentų įsitikinti, ar tai iš tikrųjų „Prezidentas Smetona“, į pavojingą gylį reikėtų siųsti ne narus, o povandeninį robotą.
Taline tokį gelmių aparatą turi tik „Tuukritööde OÜ“ bendrovė. Vienai dienai roboto paslaugos kainuotų kelis šimtus eurų. Pasak V. Masso, 80 metrų gylyje matomumas yra pakankamai geras, bet vis dėlto įmonė rizikuotų, jei sutiktų išnuomoti brangiai kainuojantį povandeninį robotą.
1945 metų sausį iš Helsinkio uosto išplaukusį „Prezidentą Smetoną“ Suomijos įlankoje nuskandino vokiečių povandeninis laivas „U745”. Šiai versijai pritaria ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikas Arvydas Pociūnas.
„Kol kas kalbama apie dvi versijas: laivą torpedavo povandeninis laivas „U745” ir jis užplaukė ant minos“, – pasakojo A. Pociūnas ir pridūrė žinantis ir trečiąją „Prezidento Smetonos“ žūties versiją.
Pasak jo, vienas vokiečių kariškis, kurio karinis jūrų kateris atakavo Sovietų Sąjungos laivų grupę, dienoraštyje parašė esą jų torpeda pataikė į buvusį Lietuvos karo laivą. Bet tai įvyko kitoje Baltijos jūros vietoje. Visgi A. Pociūnas nedrįsta abejoti V. Masso teiginiais, todėl mano, kad estai aptiko būtent vokiečių povandeninio laivo nuskandintą „Prezidentą Smetoną“.
Minininkas „M59”, vėliau tapęs „Prezidentu Smetona“, pastatytas 1917 metų spalio 31 dieną Vokietijos laivų statykloje. Po Pirmojo pasaulinio karo laivas nuginkluotas, o 1927 metais jį iš Vokietijos įsigijo Lietuvos karinės jūrų pajėgos. Už 60 metrų ilgio ir 525 tonų vandens talpos anglimis kūrenamą laivą sumokėta 289 tūkstančiai litų. 1935 metais kapitono Antano Kaškelio į jūrą išplukdytas „Prezidentas Smetona“ oficialiai tapo karo laivu. Jis įsigytas saugoti Lietuvos pakrantes nuo kontrabandininkų ir karinėms jūrų pajėgoms parengti kuo daugiau jūreivių.
„1939–1940 metais Prancūzijos laivų statyklose Lietuva užsakė kelis povandeninius laivus, keliolika minininkų, todėl reikėjo pasirūpinti įgulų apmokymu“, – sakė A. Pociūnas.
Prieš žūtį laivas jau priklausė Sovietų Sąjungos Baltijos laivynui, nes jį 1940 metų birželio 19 dieną okupacinei valdžiai perdavė patys lietuviai. Į dugną jis nugrimzdo kaip „Koral“, o dar prieš tai buvo pervardytas „Pirmūnu“ 2 psl. >
v 2008-09-30 19:39
butinai reiketu iskelt, smagu butu turet toki muzieju
a 2007-12-12 12:18
o kur musu povandeniniai laivai?
??? 2007-12-12 10:35
jeigu tai tikrai musu laivas - reikia iskelti ir padaryti muzieju, kaip Londone centre stovi Temzeje