Naujienos
Viena politologė per televiziją aiškino, kad priešlaikiniai Seimo rinkimai Lietuvai būtų vos ne katastrofa. Atseit vos ne pusę metų sutriktų valstybės valdymas, niekam neberūpėtų daryti būtinus valdžios darbus, o rūpėtų tik rinkiminė kova. Kitaip sakant, kiltų suirutė, o gal ir tai, kas rusiškai vadinama „smuta“. Ką gi ta politologė nenorėdama pasakyti vis dėlto netyčia tarp eilučių pasakė? Ji pasakė, kad demokratija yra blogas dalykas – rinkimai kelia sumaištį, suirutę, pakerta politikos ir ekonomikos stabilumą. Nes juk lygiai tą patį galima pasakyti ir apie eilinius rinkimus, kurie vyks rudenį. O galbūt mes manome, kad dabar yra išskirtinė padėtis – reikia suformuoti trigalvį slibiną, todėl negalima judinti ramiai plaukiančios valties? Jeigu taip, tai smarkiai pervertiname savo iš esmės bejėgiškas pranašystės galias. Dar visai nežinome, kokia padėtis ir kokios politinės bei ekonominės aktualijos bus užgulusios valstybės pečius ateinančių metų rudenį, bet praeities patirtis rodo, kad ramaus miego nebūna niekada – visada kyla kokios nors neeilinės, svarbios, dabar pat spręstinos problemos.
Žodžiu, pagal tokią rinkimų baubo logiką ideali santvarka yra diktatūra – tada tikrai jokie rinkimai (eiliniai ar neeliniai) valstybės valties nesiūbuos, politinė ir ekonominė padėtis bus stabili, ir visi ramiai gyvens. Tačiau Vakarų Europoje neeiliniai, bent šiek tiek paankstinti rinkimai yra visai įprastinis dalykas (neseniai tai vyko Danijoje), niekam nekeliantis jokių baimių dėl valstybės stabilumo. O štai Rusijoje neseniai vykę „rinkimai“ iš tiesų buvo nukenksminti – iš anksto buvo aišku, kad po jų niekas nepasikeis, jokia „smuta“ neprasidės.
Ką gi, dėl rinkimų galime būti ramūs – jie tikrai neįvyks anksčiau laiko, nes daugumai Seimo narių rūpi ne valstybės stabilumas (kurio būtent dabar, esant tokiam išderintam bei pakrikusiam Seimui, ir trūksta), o savo asmeninio krėslo naujoje Seimo rūmų salėje stabilumas.
Naujų rinkimų būtinybė pribrendo dėl daugelio priežasčių, apie kurias pastaruoju metu ne kartą kalbėta spaudoje ir žiniasklaidos rengiamose diskusijose. Bet yra dar viena priežastis, kurios rinkimai gal ir nepašalintų, bet bent leistų galimybę iškelti. Tai yra partinės politinės atsakomybės stoka arba, kitaip sakant, nuolatinis atsakomybės nusimetinėjimas nuo savo pečių.
Mažumos vyriausybė išrado labai gudrų savęs pateisinimo mechanizmą: viskas, ką mes gerai padarėme, yra mūsų nuopelnas, o kas išėjo blogai, kalta opozicija arba kokios nors neaiškios aplinkybės, nes mes, būdami mažuma, negalėjome nieko padaryti. Maža to, šitas atsakomybės nusimetimas tapo kai kurių Seimo narių asmenine chroniška liga. Štai socialdemokratas Algirdas Sysas nuolat transliuoja savo pažiūras, kurios neatitinka jo partijos praktiškai vykdomos politikos. T.y. jis labai lengvai nori pasirodyti rinkėjams geresnis negu jo partija. Jis ir už progresinius mokesčius, ir už viskokias kitokias profsąjungoms bei apskritai darbo liaudžiai naudingas lengvatas, kurios per kažkokį neapsižiūrėjimą niekaip nepatenka į jo partijos praktinių veiksmų programą. Bet tada rinkėjas gali paklausti – tai kokia prasmė mums tave rinkti, jeigu tu esi vienišas teisingas kovotojas, bet savo idėjų negali įpiršti ne tik Seimo daugumai, bet net ir savo partijai 2 psl. >
(papildyta 14:47)
Agota 2007-12-18 16:33
Ponas Jonusy, ar, tamsta, esate iskrites is medzio? Kaip galejo isgaruoti ta partine atsakomybe,...
Julius 2007-12-13 15:24
labai teisingos pastabos. O dėl pirmalaikių rinkimų dar kalba apie nuostolius, lyg tai būtų...
Laima 2007-12-13 10:27
Visa blogybe tame, kad tik gal apie 40 procentu norejo nepriklausomos Lietuvos. Todel ir turime...
tikslumo dievas 2007-12-13 09:59
mano mylimam Laimantui pries miega desimt kart- Rita MILIUTE, Rita MILIUTE, Rita MILIUTE...