Naujienos
Pralenkė ir JAV – tenai prasčiau mokslo žiniose susigaudančių penkiolikmečių daugiau nei Lietuvoje – 24,4 proc. Tačiau JAV smarkiai aplenkia lietuvius pagal tai, kiek jų savo žiniomis pasiekę aukštą ir aukščiausią lygį – 5 ir 6 žinojimo lygius pasiekę 9,0 proc. JAV moksleivių ir tik 4,9 proc. lietuvių moksleivių.
Matematikoje aukščiausią lygį pademonstravo 9,1 proc. Lietuvos moksleivių. O Taivane 31,9 proc., Hong Konge – 27,7 proc., Korėjoje – 27,1 proc., Suomijoje – 24,4 proc., Šveicarijoje – 22,7 proc. EBPO šalių vidurkis – 13,3 proc.
Skaityme (tai buvo ne šiaip skaitymo testas, o įvertinimas, kaip mokinys suvokia tekstą) 5 arba 6 žinojimo lygį parodė 22 proc. Lietuvos penkiolikmečių, o Korėjoje tokių moksleivių buvo 54,4 proc., Suomijoje – 48,5 proc., Kanadoje – 41,7 proc., Naujojoje Zelandijoje – 40,4 proc. Belgijoje – 35,7 proc., Australijoje – 35,5 proc. EBPO šalių vidurkis – 29,3 proc.
Būna ir perdėm rimtų „testų“. Kai 2004 m. Kalėdų švenčių laikotarpiu Indijos vandenyne pakilo milžiniškas cunamis, Maldyvų respublikos gynybos ministerijos valdininkas, gavęs pranešimą, jog po dviejų valandų atvyksta cunamis (angliškai – tsunami), nuskubėjo pranešti ministrui, kad atvyksta ponas T.Sunami. Suskubta vykti į oro uostą pasitikti aukšto svečio. Tuo tarpu viena anglų mokinukė, su tėvais poilsiavusi viename Tailando kurortų, pasakė savo mamai, kad mokytoja jiems sakiusi, jog kai štai šitaip, kaip dabar, jūra atsitraukia nuo kranto, tai netrukus į pakrantę ūžteli didžiulė banga, vadinama cunamiu ir šluojanti viską savo kelyje. Mama nepatingėjo išsigąsti, pasakyti tai pliažo budėtojams ir poilsiautojai buvo paraginti dėl visa ko pasitraukti. Gal net keli šimtai gyvybių toje vietoje buvo išgelbėta. Maldyvai tą dieną prarado 83 gyvybes.
Taigi, išvados. Pirma, mūsų mokyklos, kaip galima spręsti, po truputį degraduoja (jei vertinsime išsimokslinusios Europos ir dinamiškos Azijos kriterijais).
Antra, neregėtas aukštojo mokslo išsiplėtojimas Lietuvoje demobilizuoja moksleivius. Vidurinėje jau galima nepersistengti, įstosi kad ir į prestižinį universitetą – priims beveik kiekvieną, finansavimas juk pagal „galvų skaičių“.
Trečia, tyrimas nustatė, kad privačių vidurinių (pagrindinių) mokyklų moksleiviai pasirodė geriau nei viešųjų (valstybės ar ne vyriausybinių organizacijų) mokyklų jaunimas. Tačiau jei atsižvelgiama į tai, iš kokios socialinės ekonominės gyventojų grupės kilę moksleiviai, tai bus priešingai – viešosios mokyklos dirba geriau. Natūralu – privačios mokyklos atrenka moksleivius pagal tėvų pajamas. Aukščiausių pajamų grupėje ir šeimų požiūris į mokymąsi, ir mokymosi galimybės vaikams yra smarkiai geresnės nei visose likusiose šeimose.
Ir ketvirta – tyrimas įvertino ir daugelyje valstybių praktikuojamą moksleivių išskirstymą į atskiras klases (ir mokymo programas) pagal jų gebėjimus mokytis (kad nebūtų nuolat gėdinami ir gniuždomi silpnieji ir kad padidintais reikalavimais būtų skatinami gabieji) Ir nustatė – kuo anksčiau toks paskirstymas atliekamas, tuo stipriau suveikia moksleivių socialinės kilmės veiksnys ir tuo žemesnis yra bendras tos mokyklos penkiolikmečių žinių lygis.
Kadangi žadam būti žinių visuomene ir to dėka ateityje klestėti, tai verta kalbėti ir apie mokytojų atlyginimus, ir apie kitus, kaip sakytų mūsų vietiniai „jupiai“, „relevantiškus“ dalykus.
mokytoja 2008-01-01 16:45
vengiu sakyti, kad esu mokytoja, nes požiūris kaip į nepilnavertį sutvėrimą. Mokykla - tai...
negro 2007-12-15 23:09
bardakas visoj Lietuvoj. Kaimas geria, mieste pilnos parduotuves alkoholio. Seimos galvos po...
njo 2007-12-14 08:52
vienas ir tas pats:)
2 njo 2007-12-14 08:28
Čia ne valdžiai apsimoka tamsuomenė - valdžia tik parsidavinėja tiems, kuriems apsimoka...