George’o Orwello satyroje „Gyvulių ūkis“ po revoliucijos fermoje ir žmonių išvarymo ją valdyti pradeda gyvuliai. Kaip pamename, didžiausią įtaką įgyja klasiniu ir ideologiniu požiūriu už kitus gyvulius gerokai sąmoningesnės ir aktyvesnės kiaulės Napoleonas ir Snieguolis, kurių įsakymus vykdo tvarką palaikantys šunys. Visi kiti gyvuliai pasiaukojimai dirba fermos ateities ir gyvulių išsivadavimo ideologijos labui.
Vėliau kiaulėms susipykus dėl valdžios Snieguoliui tenka sprukti nuo už jį klastingesnio ir vis labiau įsigalinčio Napoleono, tad gyvuliai sužino, kad Snieguolio, pasirodo, būta dvikojų ir juos nuolat engusių padarų žmonių agento bei pikčiausio gyvulių ūkio priešo. Visos bėdos, kurias patiria gyvuliai, yra Snieguolio klastos ir kenkėjiškos veiklos padariniai.
Orwellas išsišaipo iš Stalino ir Trockio konflikto Sovietų Sąjungoje, kuris pasaulio mastu suskaldė kairuolišką inteligentiją į tuos, kurie labiau simpatizavo teorizuojančiam ir inteligentiškam (nors tikrai neaišku, ar politiniu požiūriu už Staliną mažiau pavojingam) Trockiui, ir tuos, kurie tikėjo Stalino nepajudinamu teisumu bei Trockio įvykdyta komunizmo išdavyste.
1936 metais dalyvaudamas Ispanijos pilietiniame kare, Orwellas, kaip ir jo draugas, vengrų rašytojas, vėliau persikėlęs gyventi į Didžiąją Britaniją, Arthuras Koestleris, suprato, kad Stalino įsakymu net Ispanijos respublikonų pusėje besikovę Vakarų kairuoliai buvo žudomi NKVD agentų paties Stalino nurodymu. Būtent taip paslaptingai dingdavo arba nepaaiškinamomis aplinkybėmis žūdavo tie, kuriuos Stalinas įtarė slapta susimokius su Trockiu.
Kaip pamename, vėliau kiaulės „Gyvulių ūkyje“ išsigimsta tiek, kad pradeda ne tik engti visus kitus gyvulius, bet ir koreguoti esminius gyvulių ūkio gyvavimo bei bendros kovos principus – savotišką jų konstituciją, kuri anksčiau skelbė visų gyvulių solidarumą ir lygybę, o vėliau praneša gyvyliams, kad visi jie lygūs, bet kai kurie iš jų lygesni už kitus.
Galiausiai gyvuliai sužino, kad kiaulės slapta nuo jų susitikinėja su žmonėmis, geria alkoholį su jais, rūko ir net vaikščioja dviem kojom. Tad kyla liūdnas klausimas: kam buvo reikalinga visa šita revoliucija, nusinešusi tiek gyvybių ir pasėjusi tiek pažadų, jei šiandien slapta sugrįžtama prie to, kas buvo daroma daug šimtmečių?
Orwello atsakymas ir buvo jo didžiosios socialinės satyros šerdis: socializmas yra ilgas ir vingiuotas kelias iš kapitalizmo į kapitalizmą. Revoliucija yra reikalinga tik tam, kad valdantieji atnaujintų savo retoriką, leistų masėms nuleisti garą, gal kiek pamažinti vieni kitų skaičių ir toliau leistis valdomiems iš esmės to paties nekintančio elito.
Garsioji britų roko grupė „Pink Floyd“ savo 1977 metų albume „Gyvuliai“ (Animals) sukūrė iš esmės orvelišką alegoriją, suskirsčiusią visuomenę į tris grupes – valdančias kiaules, agresyvius tvarkos palaikytojus šunis ir nuolankias avis. Pabrėšiu – tiek Orwellas, tiek Rogeris Watersas su „Pink Floyd“ šunims palieka ištikimų ir kraugeriškų tvarkos sergėtojų, net nesvajojančių apie valdžios perėmimą iš kiaulių, vaidmenį 2 psl. >
Naujienos


















zosiui 2007-12-20 08:26
"Kam tikrinti kas is tikruju vyksta..."Iš tikrųjų, zosiau, geriau pasiklausyti...
zosius 2007-12-20 03:04
Isivaizduojame Rusija tokia, kokios norime - baisia, gresminga, neteisinga. Kam tikrinti kas is...
Edziui 2007-12-18 19:50
Ko pradžia?
Edzys 2007-12-18 18:45
Rusijoje Putinas sugebėjo pakelti patriotizmą ir tai tik pradžia. Teisus profesorius,akcente...