Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus politikams išsakyti apgailestavimai bei pagraudenimai dėl politikų ir visuomenės atskirties, Seime vyraujančių partinių intrigėlių, dėl nevykdomų būtinų teisinės sistemos, aukštojo mokslo ir švietimo, sveikatos apsaugos reformų – teisingi ir pagrįsti.
Prezidentas jau ne kartą yra raginęs politikus prisiminti savo priedermes Lietuvos žmonėms ir imtis atsakomybės už savo sprendimus, tačiau visi tokie raginimai praslysta pro ausis, nes vienintelis politikų rūpestis, kaip pasiruošti kitiems Seimo rinkimams. Nei Lietuvos žmonėms, nei valstybės strateginiams reikalams, juolab nacionalinio saugumo stiprinimui proto nelieka.
Politikams svarbiausia šiuo metu jų partijų reitingai. Lietuvoje partine laikoma vien su partiniais reitingais susijusi veikla. Tad politikams rūpi kuo įspūdingiau (neretai – ir kuo kvailiau) pasirodyti žiniasklaidoje, sublizgėti kokiame šou, įsukti nedidelį skandalėlį. Politikais vadinami žmonės vis labiau nebesuvokia, kas yra politika ir kokio politikų priedermės. Tačiau gerai žinoma – kam tarnaujama ir iš ko galima laukti atlygio. Dėl to nereikia stebėtis – politinės partijos išpažįsta vieną vienintelę grynos, niekuo neįpareigojančios valdžios ideologiją, kuri paremta politinių technologijų bei įvaizdžių kūrimo pragmatika. Tad kokios gali būti kalbos apie atsakomybę – juk įvaizdžiai už nieką ir negali atsakyti. Tiesa, kartais skandalai politikams dar primena, jog esama ir kitokios nei įvaizdinė būties.
Politinį neatsakingumą, abejingumą valstybę laukiantiems išbandymams, o sykiu ir paprasto padorumo stoką Seimo dauguma akivaizdžiai parodė rudenį, kai įsisuko kainų kilimas ir infliacija. Atrodytų, sveiko proto likučiai turėjo pašnibždėti, jog būtina stabdyti infliaciją mažinant valdymo išlaidas. Tačiau seimūnai nutarė su ir juos liečiančiu pinigų nuvertėjimu kovoti kitaip – pasirūpinant savo ir aukštosios valdininkijos atlyginimais. Atlyginimai pakelti – beveik milijardas litų išlaidų. Deficitinis biudžetas. Niekam nė motais.
Vienodu procentu keldami atlyginimus seimūnai dar labiau padidino ir taip jau gėdą Europos Sąjungoje mums darančią socialinę atskirtį – labiausiai atlyginimai padidėjo daugiausia uždirbančių valdininkų. O juk visiems gerai žinoma, kokiomis skurdo sąlygomis gyvena didžiuma mokytojų, bibliotekininkų, eilinių policininkų... to milijardo būtų su kaupu užtekę ne tik mokytojų, bet ir kitų socialinių grupių problemoms spręsti ar bent jau kuriama laikui jas atidėti.
Politikams jau senokai derėjo klausti savęs ir kolegų, kodėl Lietuvoje nuosekliai vykdoma tokia socialinė politika, kad patys vargingiausiai besiverčiantys būtų valstybės gyvybingumui labiausiai reikalingi darbuotojai – mokytojai, policininkai, medikai?.. Beje, tokia pat šių socialinių grupių padėtis ir Rusijoje. Iš savo darbo nepragyvenantis mokytojas niekaip negali būti autoritetingas jaunimo auklėtojas, savo pavyzdžiu diegiantis vertybinius orientyrus bei skleidžiantis pilietiškumo ir patriotiškumo dvasią. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur visų pirmaujančių šalių pagrindas yra kultūringo proto gamyba, kitaip tariant, švietimo, kultūros ir mokslo trikojis, mūsų valstybė neturi ateities. Gabus jaunimas kuo puikiausiai šitai jaučia 2 psl. >
Naujienos


















gavoju, 2007-12-20 10:31
kad ne vien tik aptingimas,bet kai kam su amžiumi reiškiasi ir silpnaprotystė arba kažkas...
TT 2007-12-20 09:26
Nemanau ,kad Lietuvos vadovas jos valdyme nieko negali pakeisti.Jis tiesiog nenori to...
samogitian 2007-12-19 20:26
pagaliau protingas ir kiek labiau objektyus poziuris.
Leonas 2007-12-19 10:20
Taigi,ką pasiūlysime?Visuomenė siūlyti negali,kadangi praktiškai pas mus nėra pilietinės...