Nors beveik 30 proc. Estijos gyventojų kalba rusiškai, o rusų kalba nuolat girdėti parduotuvėse ir gatvėse, šalyje nepamatysi nei iškabų, nei reklaminių skelbimų, parašytų kirilica. Tai drakoniško Kalbos įstatymo pasekmė, rašydamas apie rusakalbių mažumos problemas Baltijos šalyse baisisi D. Britanijos dienraštis „Independent“.
Nuo pakrante einančio kelio į šiaurę nuo Latvijos uosto Liepojos atsiveria nuostabus vaizdas į milžinišką stačiatikių cerkvę. Jos paauksuoti kupolai nutvieksti prožektorių. Miesto pakraštyje stovinčią cerkvę supa sovietinių laikų statybos blokiniai namai. Dabar jie atrodo gerokai apleisti.
Tai Karosta – dar Rusijos caro režimo laikais, 1890-aisiais, įkurta karinė jūrų bazė, rašo „Independent“. Dar prieš 20 metų ja naudojosi sovietų kariuomenė. Karostą nuo Liepojos centro skiria laivybos kanalas. O jo krantus jungiantis pakeliamasis tiltas uždarytas jau daugiau nei metus – nuo to laiko, kai į jį audros metu įsirėžė Gruzijos tankeris. Vietiniai gyventojai dėl to priversti važinėti aplinkui, o tai keli papildomi kilometrai. Aplinkkelis dar labiau didina Karostos izoliaciją nuo likusios miesto dalies.
Oficialus Liepojos turistinis leidinukas „žavintį Karostos brutalumą“ bando pateikti kaip privalumą, lyriškai aprašinėdamas „saldų erškėčių kvapą, besibraunantį pro tvirtą ir šaltą spygliuotos vielos plieną“. Iš tikrųjų tai nyki ir niūri vieta, rašo „Independent“. Čia viešpatauja nedarbas ir narkomanija. Šeštadienio vakarą Karostos gatvės tamsios ir tuščios. Karostoje gyvena didžioji Liepojos rusakalbių dalis. Šie žmonės kažkada atvažiavo čionai, kad dirbtų karinėje jūrų bazėje. Dabar jie pasijuto išmesti ant kranto visam laikui pasitraukusios sovietų valdžios bangos.
Su šia problema, nors ir skirtingai, susiduria visos trys Baltijos šalys, tvirtina „Independent“. Daugeliui vietinių Baltijos šalių gyventojų rusakalbiai – nepageidautinas pusę amžiaus trukusios žiaurios okupacijos, trypusios jų kalbą ir kultūrą bei sunaikinusios ar išsiuntusios į GULAGą dešimtis tūkstančių jų tėvynainių, reliktas. Įtempti santykiai su Rusija dėl naftos ir dujų bei neseniai kilęs skandalas dėl Rusijos povandeninių laivų pasirodymo Estijos vandenyse neprisidėjo prie šios problemos sprendimo.
Tačiau kai kuriuose rusakalbių gyventojų sluoksniuose stiprėja didelis nepasitenkinimas. Kitą mėnesį Estijos sostinėje Taline prieš teismą stos keturi vyrai, kaltinami dalyvavę neramumuose, kuriuos praėjusį balandį išprovokavo vyriausybės planai perkelti sovietinių karių memorialą, pasakoja dienraštis. Visi keturi – prorusiško judėjimo „Nočnoj dozor“ nariai. Du iš jų iki teismo buvo paleisti iš areštinės advokatams pareiškus, kad jų klientai turi tik vadinamuosius „pilkuosius“ pasus, išduodamus šalyje gyvenantiems asmenims be pilietybės, todėl negalės pabėgti į užsienį.
Kai 1991 m. Estija atkūrė nepriklausomybę, pilietybė buvo suteikta tik tiems, kurių šeimos gyveno šalyje dar iki sovietinės okupacijos. Tuo tarpu atvykusieji į Estiją okupacijos metais turėjo įrodyti mokantys estų kalbą ir žinantys jos istoriją, kad gautų šalies pilietybę. Nepiliečiai neturi balso teisės, negali gauti ES pasų ar išvykti į užsienį. Tai iš esmės paverčia juos asmenimis be pilietybės. Tokia situacija sukėlė griežtą Jungtinių Tautų, Europos tarybos ir „Amnesty International“ kritiką, rašo „Independent“. 2 psl. >
Naujienos


















Anastasija 2008-02-29 22:40
manau laikui begant lietuviu kalba isnyks visi emigruoja lietuviu ir tai liko tik 3 mln. o ant...
agne 2007-12-20 03:52
Atskirkim du dalykus RUSŲ KULTŪRĄ ir RUSUS GYVENTOJUS Baltijos šalyse. Rusų kultūra yra...
Vytautas 2007-12-19 23:15
FO, jei esi rusofilas tai ir sakyk tą aiškiai, o ne nesamones rašinėdamas apie lietuvių...
to ........... 2007-12-19 22:55
I gues you bit misunderstanding your situation in Lithuania. Russians like cockroaches everywhere...