Jokio teisinio įsipareigojimo uždaryti Ignalinos AE 2009 metais nėra. Tokio įsipareigojimo egzistavimas neįmanomas, kadangi ES neturi kompetencijos reikalauti uždaryti atominę elektrinę. Lietuvos politikai ir diplomatai dažnai kalba apie kažkokius įsipareigojimus dėl to, kad yra nepasigilinę į teisinio reguliavimo esmę.
Kokie teisės aktai nustato Briuselio kompetenciją branduolinės saugos srityje? Tokį klausimą reikėtų pateikti per egzaminą Lietuvos elitui. ES galių ribos apibrėžiamos trimis teisės aktų grupėmis.
Pirmas pagal svarbą dokumentas – tai Euratomo sutartis. Šiame teisės akte iš viso nieko nerašoma apie kompetenciją reikalauti jėgainės uždarymo. Kitas – Tarptautinė branduolinės saugos konvencija. Taip, šios Konvencijos 6 str. numato galimybę konstatuoti, kad jėgainė nesaugi ir įpareigoja ją uždaryti. Tačiau Liuksemburgo Teismas precedentu Nr. C-29/99 priėmė faktinį sprendimą neįtraukti šį 6 str. į ES kompetencijos rėmus.
Trečias teisės aktas, kuris labai gąsdina Lietuvos politikus ir diplomatus – tai Protokolas Nr. 4, kurio pirmame straipsnyje iš tikrųjų parašyta, kad Ignalinos AE uždaroma 2009 metais. Pažvelkime į šį dokumentą iš trijų perspektyvų. Pirma, šis Protokolas tik tai garantuoja Lietuvai Reglamento 3906/89 tam tikrą taikymą, o pats šio Reglamento taikymas jokiais būdais negali būti laikomas privalomu. Kitaip tariant, Ketvirtasis Protokolas - tai pareiga Briuseliui finansuoti pačios Lietuvos savarankiškai sugalvotus saugos standartus. Antra, pati Europos Komisija savo Pozicijose Nr. E-0073/01, Nr. P-3449/01, Nr. E-2527/02, ir ES Taryba savo Pozicijose Nr. E-2681/00 ir Nr. P-0655/02 pripažino, kad Protokolas Nr. 4 jokiais būdais negali būti laikomas kompetencijos išplėtimu. Jeigu neįvyko kompetencijos išplėtimas - jokios kompetencijos nėra. Trečia, ES Taryba suteikia Komisijai mandatą derėtis su Lietuva dėl Protokolo Nr. 4. Toks mandatas gali būti suteiktas tik Euratomo sutarties ir precedento C-29/99 rėmuose. Europoje derybų mandatas negali būti suteiktas neegzistuojančių dokumentų pagrindu - labai svarbu tai suprasti. Kitaip tariant, šis Protokolas pasirašomas ankstesnio teisinio reguliavimo ribose. Pats savaime jis negali būti laikomas nauju kompetencijos išplėtimu, kadangi tokiam veiksmui sukurta kita speciali procedūra – būtina sušaukti Tarpvyriausybinę konferenciją.
Dar daugiau, prancūzai ir anglai labai nenori perduoti tokio pobūdžio kompetenciją Briuseliui, kadangi puikiai supranta, kad tokiu atveju ES taptų mažų neatominių valstybių instrumentu kovoje prieš Paryžių ir Londoną. Nėra kompetencijos - vadinasi, negali būti jokių reikalavimų, o tuo labiau sankcijų.
Naudokimės Europos teisingumo teismo paslaugomis.
Be teisinio dinamito Lietuva turi daugybę politinių spaudimo priemonių, kurios 100 proc. užtikrina pergalę.
Pirma labai veiksminga politinio spaudimo priemonė – grasinimas organizuoti referendumą. Europos Komisija bijo žodžio "referendumas" kaip velnias kryžiaus. Briuselis jau pralaimėjo referendumus Prancūzijoje ir Olandijoje dėl ES Konstitucijos, Švedijoje dėl euro, Airijoje dėl Nicos sutarties, Danijoje dėl kitų ES žvejybos laivų įleidimo į Grenlandijos vandenis. Dar vienas nesėkmingas referendumas Lietuvoje - ir Komisijos Pirmininkui teks nusižudyti. 2 psl. >
Naujienos






















Geras straisnis 2009-04-22 18:08
Daugiau tokių straipsnių. Gal tada nepasirašinės mūsų valdžia sutarčių jų net...
to Antanas 2008-02-12 00:36
Nereikia taip pesimistiskai. Viskas bus gerai;)
Antanas 2008-02-03 09:56
Ar reikia tos vienos dienos? Tai būtų mirties nuosprendis Lietuvai,anksčiau ar vėliau.
to Stop pusti kremlin dumus! 2007-12-30 00:07
tu visiskas nesveikas:))) paskaityk, ka apie tai sako Andrius Kubilius...