Naujienos
Seimo nariai priėmė žmonių palaikų laidojimą, kremavimą ir balzamavimą reglamentuojantį įstatymą.
Ilgus mėnesius pešęsi, kurį iš kelių įstatymo variantų reiktų patvirtinti, Seimo nariai galiausiai sutarė juos sujungti - tai yra iš konservatorių Vidos Marijos Čigriejienės ir Antano Matulo įstatymo projekto bei prieš ketverius metus Aplinkos ministerijos sukurpto teisės akto buvo sulydytas vienas variantas, kuris ketvirtadienį 77 parlamentarams palaikius, 7 susilaikius ir niekam nebalsavus prieš, buvo priimtas.
Dar vieną įstatymo variantą ruošia Vyriausybės sudaryta darbo grupė. Ministrų kabinetas buvo prašęs seimūnus palaukti, kol bus pateiktas beveik metus rengtas įstatymo projektas, kuris yra paruoštas pagal patvirtintą Laidojimo paslaugų teikimo įstatymo koncepciją bei suderintas su Europos Sąjungos (ES) paslaugų direktyva.
Ne viename plenariniame Seimo posėdyje buvo kilusios peštynės, ar laukti Vyriausybės projekto, ar priimti parlamentarų siūlomą variantą. Seimo koridoriuose net buvo šnekama, jog kova vyksta ne dėl siekio priimti geresnį įstatymą, bet dėl jo autorystės.
Teisės aktas, kuriam ketvirtadienį po priėmimo pritarė Seimo nariai, numato galimybę sudeginti mirusiojo palaikus, jei mirusysis ar jo artimieji yra išreiškę tokią valią. Tuo tarpu jei mirusiojo giminaičiai nesutaria dėl palaikų likimo arba jeigu dėl žmogaus mirties atliekamas ikiteisminis tyrimas, tuomet kremuoti neleidžiama.
Priimtame įstatyme taip pat sakoma, jog "kremuoti palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume ar urnų sienoje, taip pat išbarstant kapinėse kremuotų palaikų barstymo lauke. (...) Kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti neribotą laiką saugomi namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose".
Ši įstatymo nuostata yra susilaukusi Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) pirmininko arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus kritikos. Arkivyskupas buvo atsiuntęs kreipimąsi į Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovą, kuriuo prašė išbraukti šią ir kai kai kurias kitas nuostatas iš įstatymo, nes jos esą prieštarauja bažnytinei Kanonų teisei.
Tačiau dauguma seimūnų reiškė tik savo pritarimą daug aistrų kėlusiam teisės aktui.
"Gerbiamieji, žinau labai daug Lietuvos piliečių, kurie nori būti kremuojami, tarp jų esu ir aš. Taupome labai daug Lietuvos žemės. Trečias momentas, žmonės išvengs labai daug nepatogumų veždami savo artimuosius kremuoti į Rygą. Bet to, atimsime dalį verslo gabalo iš brolių latvių", - įstatymo privalumus vardijo socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
Lietuvoje palaikų kremavimas kol kas nevykdomas. Lietuviai dažniausiai mirusiųjų artimųjų kūnus kremuoti veža į kaimyninę Latviją. Įvairiais skaičiavimais mirusiojo nuvežimas į Rygą, kremavimas ir parvežimas kainuoja apie 2,5-3 tūkst. litų.
Prieš keletą metų atlikta gyventojų apklausa parodė, kad kremavimui pritartų dauguma Lietuvos gyventojų: 63 proc. klaipėdiečių, 70 proc. vilniečių, 72 proc. panevėžiečių, 80 proc. kauniečių ir 86 proc. šiauliečių.
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.