Naujienos
Vilniaus miesto socialdemokratų lyderis, vicemeras A. Paleckis vis labiau nervina buvusius komunistinės nomenklatūros atstovus, kurie vadovauja Lietuvos socialdemokratų partijai. Prieš kurį laiką išdrįsęs viešai nepaklusti Algirdo Brazausko nurodymams bei pamokymams, šiuo metu jis kimba į atlapus partijos pirmininkui premjerui Gediminui Kirkilui, reikšdamas abejones dėl pastarojo gebėjimų vadovauti partijai ir dėl jo propaguojamų vertybių.
Kas galėtų neigti, jog socialdemokratų partijai būtina atsinaujinti, kratantis komunistinio nomenklatūrinio paveldo bei mentaliteto ir įsipareigojant vakarietiškos socialdemokratijos vertybėms? Tačiau kai tik A. Paleckis prabyla apie būtinumą plėtoti socialdemokratinę ideologiją, žiniasklaidoje pakyla pajuokos ir patyčių banga. Kodėl? Pirmiausia dėl to, kad jokioms vertybėms ar ideologijoms nenori įsipareigoti ne tik politinis elitas, bet ir didžioji dalis žiniasklaidos savininkų – vien tik vis didėjantiems pinigų srautams. Tačiau esama ir kitų politinį elitą ir jį aptarnaujančią žiniasklaidą erzinančių dalykų.
A. Paleckio politinę elgseną galima nusakyti pasitelkus menininko avangardisto vaizdinį. Jei Lietuvoje dar esama socialiai veiksmingos fluxus dvasios, tai šiuo metu A. Paleckis yra pats tikriausias fliuksistas.
Kokie buvo menininkų avangardininkų, o ypač fluxus skiepytojų tikslai? Meninė, į socialinę pereinanti provokacija, visokių meninių bei socialinių tabu, juolab socialinių žaidimo taisyklių laužymas, padedantis žmonėms laisvintis iš įprastinių socialinio pavaldumo santykių ir nesileisti paverčiamiems prekėmis bei prekiniais įvaizdžiais. Tiesa, gundomoji įvaizdžio galia pasirodo esanti stipresnė už visas avangardo menininkų deklaracijas, tačiau dera palaikyti ne rezultatus, o pirmines grynas pastangas.
A. Paleckis pastaruoju metu pažeidžia visas Lietuvos politinėje scenoje įsitvirtinusias žaidimo taisykles. Jau vien ko vertas jo parodomosios vaikiškos nuostabos kupinas atsakymas į žydų delegacijos užuominas apie galimą Centrų spaudimą Lietuvai, jei nebus sustabdyta vadinamųjų Mindaugo apartamentų statyba, - „kas tie Centrai?“ Tai juk visus Jono Meko ir Artūro Zuoko dueto finansinius performansus prašokanti politinio fluxus akcija, susilauksianti ir tarptautinio atgarsio, jei ne viešo, tai užkulisinio. Šitai liudija ir baiminga žiniasklaidos tyla.
Dideles atgarsio bangas sukėlė už Vilniaus kultūrą atsakingo vicemero išsakyta idėja, esą menas turįs priklausyti liaudžiai, o elitinį meną ir be savivaldybės yra kam remti. Provokacija laiku ir vietoj. Politinėje scenoje ir aplink ją kilo nemenkas šurmulys. Menininkų elitui atstovauti ir savo krūtine jį ginti iššoko estrados dainininkė baltakojinytė Jurga Šeduikytė, viešai dėl tokios vicemero idėjos atsisakydama nusipelniusios Vilniui moters apdovanojimo. Lauksime, jog meninio elito gynimo fronte ją savo galinga dešros lazda palaikys Le Bronius, o prie jų gal prisijungs ir Minedas. Juk meninį elitą ir profesionalųjį meną ginti – šventa popso pareiga. Juolab kad tokiems gynėjams savo valstybinę paramą jau pažadėjo premjeras Gediminas Kirkilas, teigiamai įvertinęs baltakojinytės atliktą pilietinės ekstazės proveržį. 2 psl. >
Marytė 2009-05-22 22:57
Gerbiamieji, tokių, kaip Algirdas Paleckis yra nedaug Lietuvoje. O labai gaila, nes tik tokie...
dar Jonas Vaiškūnas 2008-01-02 01:07
Tik be reikalo menkinama Jurga. Manau, kad jos poelgis buvo nuoširdus.
Jonas Vaiškūnas 2008-01-02 01:05
Dėkui autoriui. Visiškai palaikau.
Marijus 2008-01-01 16:01
Šis komentaras - kaip reta blaivus ir puikus.