D. Britanijos savaitraštis „The Economist“ (www.economist.com) paskelbė tris ateinančių metų technologines pranašystes.
1. Interneto naršymas sulėtės
Žvelgdami į krištolinį „Tech.view“ (teminė žurnalo skiltis –red.) rutulį galime daugmaž patikimai išpranašauti vieną dalyką – 2008 metais mes nustosime laikę internetą bet kurią akimirką naudojimui paruoštu įrankiu, teigia „Economist“. Ne , internetas neapmirs ir nesustos, tačiau vis daugiau vartotojų siunčiantis siųstis muziką, vaizdo klipus bei žaidimus ir tuo pat metu nepaliaujamai bendraujant su kitais el. paštu, pokalbių svetainėse ar greitosiomis interneto žinutėmis, „informacijos greitkelyje“ kartais susidaro eismo spūstys.
Svarbiausia spūsčių priežastis – brukalai, neprašytos reklamos šiukšlės, sudarančios iki 90 proc. viso internetu siunčiamo informacijos srauto. Telekomunikacijų bendrovės, stambūs interneto ryšio paslaugų teikėjai daugelį metų su tuo taikstėsi, nes atsikratyti šiukšlių pernelyg brangu. Be to, elektroninių šiukšlių pašalinimas būtų naudingas tik interneto paslaugų teikėjų klientams, o ne jiems patiems.
Kodėl? Ogi todėl, kad interneto paslaugų teikėjai naudoja didelius ir plačius ryšio „vamzdžius“, kurie veikia simetriškai: įeinančiam ir išeinančiam srautui skiriama tokia pati pralaida, teigia savaitraštis. Tačiau mažmeniniai vartotojai tradiciškai siunčiasi iš interneto nepalyginamai daugiau duomenų, nei išsiunčia. Tad kai šiukšlintojai išmeta į pasaulinį tinklą milijardus elektroninių laiškų, šios siuntos keliauja santykinai neužgrūstais „išeinančio srauto“ telekomunikacijų bendrovių kanalais.
Tačiau tokia padėtis nesitęs amžinai, teigia savaitraštis. Pradėkime nuo to, kad prie daugybės internetą naudojančių žmonių prisijungs milijonai prietaisų. Šiandien beveik kiekvienas elektroninis įrenginys turi interneto ryšio galimybę, kad automatiškai galėtų parsisiųsti atnaujinimus, autonomiškai bendrautų su kitomis skaitmeninėmis „būtybėmis“ ir įspėtų bet kokį vartotojo kaprizą.
Netrukus nešiojamieji vaizdo ir garso grotuvai, asmeniniai navigatoriai, skaitmeninės kameros, DVD grotuvai, plokščiaekraniai televizoriai ir net mobilieji telefonai paprasčiausiai negalės funkcionuoti be interneto ryšio. Be to, vartotojai ima keisti naudojimosi internetu įpročius: dabar jie ne tik „pumpuojasi“, bet ir patys „pumpuoja“ gigabaitą po gigabaito naudodamiesi „Facebok“, „YouTube“, „MySpace“ ir kitais socialiniais tinklais.
Kažkada didžiausios apimties failai, kuriais vartotojai keisdavosi per „Napster“ ar kitus P2P tinklus, buvo kuklūs kelių megabaitų MP3 formato įrašai. Dabar per „BitTorrent“, „Gnutella“ ir kitus tinklus keičiamasi muzikiniais vaizdo klipais ir serialų epizodais, o tai jau šimtai megabaitų. Be to, visas šis srautas – dvikryptis. Tokia P2P tinklų esmė: kiekvienas, kuris ką nors siunčiasi, tuo pat metu kažkam kažką siunčia.
Ir tai tik, kaip sakoma, žiedeliai, , rašo „Economist“. Keitimasis – ir teisėtas, ir nelegalus – gigabaitiniais vaizdo įrašais ar kino filmais plinta vis labiau. Tiesą sakant, artimiausioje ateityje jis taps norma. TV bendrovės atrado galinčios daugiau uždirbti iš reklamos savo laidas nemokamai rodydamos internete, nei transliuodamos jas į eterį. Dabar iš esmės tą patį metodą perima ir kino studijos. O dėl to pasauliniame tinkle susidaro spūstys. Telekomunikacijų bendrovės pamatė, kad turimos pralaidos joms nebeužtenka – apie tai liudija naujos įrangos užsakymai. 2 psl. >
Naujienos






















Stebėtojas 2008-01-01 22:25
O man visai patiko Kubiliaus naujametinis sveikinimas YouTube...
jonuxas 2007-12-31 11:54
Užduotis: reikia sukurti interneto tinklus,prie kurių negalėtų prieiti spameriai ir visokio...
j v 2007-12-31 08:38
kodel tiek skupiai komentaru.
pezalai 2007-12-30 11:32
Košmaras, o ne straipsnis. Tiek daug techninių nesąmonių viename straipsnyje dar nemačiau.