Gyvūnų mylėtojai ir veisėjai ginčijasi, ar galima keturkojus pardavinėti kaip buities rakandus zoologijos prekių parduotuvėse. Šių savininkai tokiuose kaltinimuose įžvelgia konkurencijos šešėlį.
Prieš kurį laiką dienraščių kriminalinių naujienų puslapiuose sumirgėjusi žinutė apie vienoje zoologijos prekių parduotuvėje įvykusią vagystę šliukštelėjo alyvos į bene porą metų rusenantį ginčą apie prekybą gyvūnais. Interneto forumuose, kuriuose tradiciškai bendrauja gyvūnų mylėtojai, ilgapirščiai buvo teisinami kaip nugvelbto šuniuko gelbėtojai. Diskusijų dalyviai pateikia daugybę pavyzdžių, iliustruojančių nemokšišką ir nehumanišką elgesį su parduotuvių vitrinų įkaitais. O patys verslininkai ir netgi kai kurios gyvūnų globos organizacijos gina tokią prekybą sakydami, jog daugybės keturkojų įprastos gyvenimo sąlygos, tarkime, dienas leisti pririštam prie būdos, yra daug niūresnės.
Kinologai – prieš
Lietuvos kinologų draugijos (LKD) prezidentė Ramunė Kazlauskaitė, paprašyta pakomentuoti tokį prekybos būdą, teigė esanti kategoriškai prieš.
„Bene didžiausia problema – dvigubas stresas, kurį patiria parduotuvių vitrinose laikomi gyvūnėliai. Juk šuniukai paimami nuo kalės ir patenka į tokią aplinką tada, kai jiems labiausiai reikia socializacijos, bendravimo su žmonėmis ir kitais gyvūnais. Čia šuniukai kiaurą dieną būna izoliuoti. Tarptautinė kinologų federacija (FCI) yra griežtai uždraudusi savo nariams tokią veiklą ir nedviprasmiškai pasisako už tai, kad šuniukai pas naujus šeimininkus iškeliautų tiesiai iš savo gimtųjų veislynų“, – aiškino R.Kazlauskaitė.
LKD prezidentė teigė, kad su didžiausio Lietuvoje zoologijos prekių parduotuvių tinklo „Kika“ savininkais buvo kalbėta apie šias problemas, tačiau verslininkų pozicija nepasikeitė.
„Jų atsakymas labai paprastas – Lietuvos įstatymai nedraudžia tokiu būdu prekiauti gyvūnais, todėl iš zoologijos prekių parduotuvių prekių sąrašo nei šuniukų, nei kačiukų, nei smulkių graužikų išbraukti neketinama. Visuomeninės organizacijos statusą turinčios LKD požiūris į šiuos dalykus niekam neįdomus. Juo labiau kad gyvūnų prekybą reglamentuojančiuose teisės aktuose apibrėžtas sąlygas tokios parduotuvės formaliai tenkina. Keturkojai čia pamaitinti, laikomi švarioje aplinkoje. Gyvūnų patiriamas stresas nelaikomas problema“, – konstatavo R.Kazlauskaitė.
Pašnekovė teigė, kad kitose Europos šalyse, kur gyvūnų globos organizacijos stipresnės, draudimas parduotuvėse prekiauti gyvomis būtybėmis įteisintas nacionaliniuose įstatymuose.
Dauguma „Kikoje“ siūlomų šuniukų į Lietuvą atkeliauja iš Baltarusijos arba Lenkijos. R.Kazlauskaitė pasakojo, kad kurį laiką LKD padėdavo šuniukus zoologijos prekių parduotuvėse pirkusiems žmonėms gauti eksportinius gyvūnėlių kilmės dokumentus. Tačiau prieš kurį laiką Lenkijos kinologų draugijos vadovai, įsigilinę į šią problemą, kategoriškai atsisakė bendrininkauti.
Rimtesnių problemų šešėlis
Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) pirmininkas Benas Noreikis vertindamas prekybą gyvūnais tikino, esą šuniukai ir kačiukai buvo pardavinėjami visais laikais ir įvairiausiai: ir iš kartotinių dėžių turgaus prieigose, ir specializuotose parodose, ir kuriant interneto svetaines 2 psl. >
Naujienos


















Vytautas 2007-12-29 15:17
a) normalios visuiomenės nomonės taip paprastai nesuformuosi ir neperformuosi (čia kalbu ne...
Jonas 2007-12-29 12:58
Manau, kad čia viskas dėl pinigų ir konkurencijos. Nieko daugiau. Panašiai kaip būtinybė...