Atgal iš Amerikos 2

2	Komentarai

Teksto dydis Spausdinti Persiųsti Pranešk klaidą

 

Stoka gero uždarbio namie, sunkus gyvenimas ir politiškas prispaudimas vertė mųsų žmones tūkstančiais keliauti į užmarį, kur ir uždarbiai didesni ir gyvenimas geresnis.

Štai dėlko, neveizint į valdžios persekiojimus, išeivystė pas mus kasmet vis didinasi, o pastaraisiais metais pasidarė taip didelė, kad kai kuriose Lietuvos vietose pasiliko tik seni ir jauni, visa kas turėjo spėką, kas galėjo dirbti iškeliavo į užmarį geresnės duonos jieškoti.

Taip dėjosi ne tik pas mus. Tas darėsi ir kitose Europos šalyse kur gyvenimas sunkus.

Per paskutinį dešimtmetį (nuo 1896 iki 1907 m.) iškeliavo į Ameriką: iš Irliandijos 729.739 ypatos; iš Prancūzijos - 40.315, iš Švedijos, Norvegijos ir Danijos - 470.611; iš Vokietijos 331.349, iš Austrijos - 1.555.716, iš Italijos - 1.615.647 ir iš Rusijos - 1.181.862; iš likusių Europos šalių - 34.657.

Čion reikia dar atminti, kad tas 1 181 tūkstantis ir 862 išeiviai išeina nei iš visos Rusijos, bet susideda vien iš žydų, lenkų ir lietuvių, o paskutiniais metais prie jų prisidėjo dar ir suomai.

Bet štai pastaruoju laiku laikraščiuose atrandame žinias, kad tie išeiviai šimtais tūkstančių bėga iš Amerikos, kad grįžta į savo tėvynę, kurią apleido bėgdami nuo vargi ir prisispaudimo.

Kasgi atsitiko?

Atsitiko dalykas paprastais mųsų laikais. Amerikoj toj, milžiniškos pramonės ir pinigų šalyj, iškilo aštrus krizis, sustojo pramonė ir pirklyba, ir daugybė darbininkų pasiliko be darbo.

Krizis prasidėjo iš to, kad bankuose pristigo pinigų. Dalyką daėjo lig to, kad kai-kurios kompanijos išleido savo popierinis pinigus, kuriuos vartoja paprastų pinigų vietoj.

Drauge su pinigų krizisu pasidarė krizis ir pirklyboj, po to pramonėj ir skaudžiausiais atsiliepė perteklius dalykų išdirbime. Sumažėjo ir drabužių gaminimas.

Pačioj kriziso pradžioj jau 600 tūkstančių darbininkų buvo netekę darbo. Atstatė pirmučiausia svetimšalius – ateivius. Netekę darbo jie puolėsi tėvynėn keliauti. Jų dabar pilnas New-Yorkas, nes garlaivių kompanijos nespėja visus laiku pervežti.

Nors kai-kurie laikraščiai tvirtina, būk krizis jau pradeda sumažti, tečiaus aiškių pasitaisymo ženklų dar negalima pastebėti.