Naujienos
„Metai, ačiū Dievui, buvo geri” - žodžiai, kuriais žymus lietuvis poetas, dramaturgas, septyniolikos poezijos rinkinių autorius Justinas Marcinkevičius dėkojo ne tik Dievui, bet ir likimui, vertindamas 2007-uosius, nes šiuos metus sakėsi išgyvenęs nekamuojamas didelių ligų, o taip pat sveiki buvę ir jo artimieji. Šiuo atžvilgiu praėjusiais metais pasigyrė ir per juos nė karto nesirgęs Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.
Dėl tokių pareiškimų tikriausiai niekas su šiais garsiais ir, be abejo, Tėvynėje žinomiausiais, lietuviais nesiginčys. Tačiau turbūt tokių nesirgusių bus ir daugiau, gal net žymi dauguma Lietuvos gyventojų, tad vargu, ar tai tinkamiausias žmonių gyvenimo gerovės vertinimo mastas?
“Metai buvo geri ir Lietuvai” – tą patį vertinimą Marcinkevičius praplečia ir į visuomenę. (www.DELFI.lt, 2007. 12. 28). Kaip gerai būtų, jeigu visi Lietuvos piliečiai galėtų ir šiam teiginiui pritarti. Kažin ar taip drįstų daryti net ir pats Prezidentas? Šio teiginio priedėlis “viliuosi, kad ateinantys 2008-tieji bus dar geresni”, leidžia manyti, jog ir pats poetas juo nėra visiškai tikras. Taip, praėjusiais metais buvo ir šviesių, kai kurių žmonių gyvenimą pagerinusių, prošvaisčių, kurių negalima, beje, ir nereikia neigti. Gyvenimu tikrai negali skųstis nei poetas Marcinkevičius, nei Prezidentas Adamkus, tačiau tokių Lietuvoje gal tik keliolika nuošimčių. Pvz., kaip Marcinkevičiui galėtų pritarti penktadalis Lietuvos piliečių, gyvenančių žemiau skurdo ribos? Pavasarį paskelbti ir ne kartą vėliau kartoti duomenys teigia, kad 10 nuošimčių Lietuvos žmonių gyvena labai gerai, 10 nuošimčių – gerai, penktadalis skursta, o apie 60 nuošimčių vargdami šiaip taip galus suduria, vis tikėdamiesi geresnių laikų. Tačiau per paskiausį pusmetį pradėjusios kilti kainos, ypač grūdų, mėsos, pieno ir jo gaminių baigia palaidoti ir šias viltis. Dėl to padidėjo neapykanta valdžioms, pasipylė kaskart aštrėjanti jų kritika ir reikalavimai kuo greičiau jas pakeisti. Skaudžiausi botagai kliuvo Seimui ir jį sudarančioms partijoms. Dėl to padidėjo ir jų tarpusavio peštynės, įaudrindamos įvairiaspalvę žiniasklaidą ir jos bendradarbius politinio gyvenimo apžvalgininkus. Į “mūšį” pakilo politologai, teisininkai, ekonomistai, mokytojai. Didelius vėjus kelia ir valstybės laivą vis labiau įsiūbuoja artėjantys Seimo rinkimai. Dabartiniu Seimu nepatenkinti piliečiai būsimame nori naujų veidų, tačiau jį sudarančios partijos ryžtasi nepasiduoti ir tvirtinasi “apkasus” gynybai. Įsiplieskęs įtūžis persimeta ir į Naujuosius Metus. Ką gero jie žada? Iš šio subruzdimo neatrodo, kad praėjusieji būtų buvę tokie geri, kaip Justinas Marcinkevčius sako, ir ieškoma geresnių. Tad, duok Dieve, kad Naujieji tokie ir taptų. Tačiau tuojau pat galima pasakyti, jog geresni jie tikrai nebus, jeigu politinis gyvenimas, tiksliau – politinis erzelis, bus toks pat, koks jis buvo praėjusiais 2007- aisiais metais.
Praėjusieji metai pasižymėjo ir iš kitų metų ryškiai išsiskyrė valdžių kritika. Pliekiamos buvo visos trys: Prezidentūra, Seimas ir Vyriausybė, kartu reikalaujant kaip galima greičiau jas pakeisti. Tačiau tie botagai buvo tik kaip pliaukštelėjimas į vandenį, nes niekas nesiėmė veiksmo. Jeigu taip bus ir šiais, 2008 – aisiais, metais, tai ne tik niekas nepasikeis, bet gali dar blogiau pasidaryti: Lietuvos politinį gyvenimą gali lemti Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija pagal nurodymus iš Maskvos, aiškiau - iš prezidento kėdę į premjero iškeitusio to paties Vladimiro Putino 2 psl. >
Vingių Jonas 2008-01-06 18:26
Gaila, kad mūsų visuomenė iš esmės neregavo į dvylikos ar daugiau darbiečių parvežtą...
Leonui 2008-01-06 15:44
Nenusimink, Leonai. Nainys narsus (ir greitas) vyras. Lengvai jo nepagausi. 1944 prie Sedos su...
Leonas 2008-01-05 09:34
. Tiesiog iš naujo suvirpa širdis, prisiminus partizanų kovas. Dvidešimt tūkstančių...