Klausimas, ar Lietuvoje nevyksta visų karas prieš visus, anaiptol nėra retorinis. Mūsų politinio ir viso viešojo gyvenimo atmosfera yra stipriai įelektrinta, o neretai ir isteriška. Tokioje atmosferoje lengvai susipyksta ir bendravimą vienas su kitu nutraukia ne tik kolegos, bet neretai ir ilgamečiai bičiuliai bei buvę bendražygiai.
Turbūt kaip niekada anksčiau per pastaruosius keletą metų Lietuvoje sustiprėjo įsitikinimas, kad pavienis žmogus neatstovauja nei sau, nei savo protui, nei sąžinei. Todėl už jo tiesiog privaloma tvarka reikia surasti įtakingą grupę, galingą klaną, korporaciją ar kokią kitokią savo tikslų visomis priemonėmis siekiančią kliką.
Įsitikinimas, kad pasaulį valdo it gamtos stichijos nekontroliuojamos socialinės jėgos, kurių atžvilgiu visi mažieji tėra bejėgiai išnaudojamieji, manipuliacijų aukos ir taikiniai, sukuria tobulą terpę ne tik sąmokslo teorijoms, bet ir netikėjimui, kad pasaulyje apskritai yra likę padorių ir savo protu bei sąžine besivadovaujančių žmonių. Anot šios socialinės ir politinės logikos, viską lemia galia, kuri paprastai esti nematoma ir slapta.
Neneigiu, kad pasaulyje iš tikrųjų pilna sąmokslų, suokalbių ir kitokių slaptų veiksmų bei projektų, apie kuriuos platesni visuomenės sluoksniai arba nieko nežino, arba gauna nepilną ar net sąmoningai iškreiptą informaciją. Neneigiu ir to, kad net demokratiniai kraštai neišvengia politinės korupcijos bei politinės mafijos, savo tikslams naudojančios žiniasklaidą, aukštus politikus ir viešas figūras.
Bet niekada nepatikėsiu, kad visą visuomenę ir ilgai galima valdyti vien slaptais projektais ir sąmokslais. Begalinė manipuliacija yra techniškai neįmanoma demokratinėse visuomenėse, kuriose vienos jėgos sulaiko kitas ir niekam neleidžia iki galo įsivyrauti. Nuolat kvailinti visos visuomenės neįmanoma ir dėl politinio bei intelektualinio pliuralizmo, kuris nė vienai grupei ir jos doktrinai ar pozicijai nepalieka informacijos bei tiesos monopolio.
Idėja, kad galingos grupės valdo visuomenę ir pajėgia atlikti beribes manipuliacijas, gimsta iš kelių šaltinių: a) silpnos ir itin susvetimėjusios visuomenės, kuri jaučiasi esanti savojo politinio ir finansinio elito auka; b) technokratinės politinės logikos, teigiančios, jog masės elito atžvilgiu yra tas pats, kas klientai patikimų ekspertų atžvilgiu (todėl klientų neturi dominti sprendimų priėmimas – valdyti turi žinovai ir specialistai); c) bet kokią racionalią moralinę individo atsakomybę už savo veiksmus ir pasirinkimus neigiančios deterministinės logikos, socialiniame gyvenimo ieškančios viską paaiškinančių dėsnių.
Kodėl manoma, kad Lietuvoje neliko laisvų bei garbingų žmonių ir kad visus galima valdyti paperkant, šantažuojant ar kaip nors kitaip manipuliuojant? Iš kur įsitikinimas, išplitęs net ir mūsų šviesuomenės tarpe, kad visi kažkam yra parsidavę?
Atsakymų ieškočiau keliuose šaltiniuose. Visų pirma mes turime pripažinti, kad mūsų demokratija yra ganėtinai trapi ir pažeidžiama. Taip, mes išmokome organizuoti demokratines procedūras ir sklandžiai perduoti valdžią po rinkimų. Kad ir kaip būtų, procedūrinė demokratija yra svarbi demokratinės politikos sistemos dalis, bet anaiptol ne jos visuma 2 psl. >
Naujienos


















Leonidui Donskiui 2008-01-09 10:09
"Lietuvos šviesuomenei ir mąstantiems politikams kuo mažiausiai šiandien reikia stiprios...
Vytas 2008-01-09 09:25
Geras straipsnis. Dar prideciau tai, kad kaip gerai yra pasakes vienas filosofas - nereikia is...
mazas ponas to 'svastikos sukites greitai' 2008-01-08 10:24
taikliai parasei. kartais nerandu vieno sakinio imti ir pasakyti esme. tik niekas, deja, nei cia,...
aha 2008-01-07 22:21
ko kimbat, geras straipsnis