Jurga Šeduikytė (News Bridgepix / AM nuotr.)
Norėtųsi tikėti, kad ši Lietuvos muzikos pasaulio tendencijų prognozė 2008 metams taps ne tik „orakulo balsu“, bet ir signalu veiksmui, realizuotinu pokyčių scenarijumi. Labai svarbūs teigiami pokyčiai vyko jau 2007 metais, bet šiemet jie įgaus nepalyginamai didesnį pagreitį ir taps vyraujančiomis tendencijomis. Nepamirškime, kad šiais metais nepriklausomos Lietuvos muzikos industrijai sukanka aštuoniolika, todėl galima įsivaizduoti 2008 metus kaip jos brandos egzaminą.
Galas nepilnavertiškumo kompleksui!
Iki šiol Lietuvos muzikos industrija buvo dar paauglystės stadijoje. Jau keletą metų buvo aišku, kad ji turi nemažą potencialą, tačiau ne mažiau akivaizdus buvo ir jos nesugebėjimas išsilaisvinti iš daugybės baimių ir fobijų pančių. Lietuviška muzika tarsi gėdijosi pati savęs ir nepasitikėjo savo jėgomis.
Visgi reikėtų atskirti pačios muzikos ir muzikos industrijos požiūrį į save; nepilnavertiškumo kompleksas buvo būdingas veikiau tiems, kas apie muziką kalbėjo, nei tiems, kas ja kūrė. Nors įdomių atlikėjų ir paklausos jų kūrybai jau netruko, vadybininkų, renginių organizatorių, leidėjų ir radijo programų direktorių kalbose buvo vis dar juntama ta pati konservatyvi, gynybinė pozicija: „Mes nekonkurencingi, neturime sąlygų stipriai vietinės muzikos rinkai, lietuvių auditorija reikalauja tik lengvai virškinamo „formato“, o užsienio publikai mes apskritai neįdomūs“. Savaime aišku, toks neambicingas požiūris lėmė tai, kad didžiausias dėmesys gana ilgą laiką buvo skiriamas ne toliaregiškoms inovacijoms, o trumpalaikių problemų sprendimui ir status quo palaikymui. Įdomi muzika turėjo laukti savo valandos, pasislėpti pogrindyje arba ieškoti savo klausytojo užsienyje.
Tačiau panašu, kad nepilnavertiškumo kompleksas vis labiau užleidžia vietą sveikai savimeilei, išradingumui ir pasiryžimui rizikuoti, o tai yra subrendimo požymiai. Muzikos verslo atstovai vis aiškiau suvokia, kad sėkmingai parduoti nemažai auditorijai galima ir originalias bei drąsias idėjas, ir kad ilgalaikėje perspektyvoje laimi ne tas, kuris seka mada, o tas, kuris ją kuria. Deja, besikeičiančio suvokimo impulsas kilo iš išorės, o ne iš vidaus. Konstruktyvių mąstymo pokyčių ištakų reikia ieškoti Lietuvos muzikos industrijos atstovų kontakte su globaliais žaidėjais ir užsienio kolegomis. Reikšmingiausi 2006/2007 metų įvykiai Lietuvos muzikos pasaulyje – Muzikos eksporto biuro įsteigimas, MTV atėjimas į Baltijos šalių rinką ir Baltijos muzikos industrijos konferencija (BMIC’07) – privertė lietuvius atlikėjus ir muzikos verslininkus suvokti save kaip tarptautinės, o ne vietinės muzikos rinkos dalyvius.
Be abejo, nauja situacija diktuoja naujas žaidimo sąlygas, su kuriomis tenka susitaikyti. Ir, nors BMIC’07 metu dauguma lietuvių dar nesugebėjo būti lygiaverčiais dialogo dalyviais, vietoj to pasirinkę klausytojų vaidmenį, o MTV Baltic iš pradžių nebuvo labai suinteresuota rodyti lietuvių atlikėjų vaizdo klipus, akivaizdu, kad užsienio partnerių patirtis yra pradedama įsisavinti. Ko vertas vien tas faktas, kad lapkritį skoningos ir originalios popmuzikos atlikėja Jurga laimėjo MTV Europos muzikos apdovanojimų Geriausios Baltijos šalių atlikėjos titulą. Neabejotina, kad tokie svarbūs pasiekimai, kurių 2008 metais bus dar daugiau, formuos kitokius, labiau “suaugusius” lietuvos muzikos verslo prioritetus, suteikdami jam didesnio tikėjimo savo potencialu ir savitumu 2 psl. >
Naujienos


















R. 2008-01-15 14:54
Visų pirma sveikinu straipsnio autorių su šia iniciatyva, kalbėjimas apie problemą ir...
as 2008-01-08 14:59
niekur mes nepabegsime, pas mus muzikos dievas - mamutovas, kad ir nieko nebesukuria visvien...
Melomaniac 2008-01-07 14:10
Labai įdomi muzikinių šūlų taktika - iš pradžių kvailinama publika su kičiniu surogatu...
Fender 2008-01-07 11:48
Esu senas skeptikas - bet turiu pritarti: Lietuvos (beje, ir ne tik Lietuvos) muzikiniame...