Neringa negali būti tarsi indėnų rezervatas, tačiau darniam unikalaus gamtos kampelio vystymuisi, atsižvelgiant į gyventojų ir aplinkosaugininkų interesus, kliudo savotiška žaliojo terorizmo banga, kai besąlygiškai, dažnai kvailokai ar piktybiškai, stabdomos visos iniciatyvos, rašo „Vakarų ekspresas“.
Tokios nuomonės laikosi vienas iš rengiamo Neringos Bendrojo plano vadovų, Kuršių nerijos nacionalinio parko steigimo iniciatorius, Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros vedėjas profesorius Paulius Kavaliauskas.
Jis interviu "Vakarų ekspresui" atskleidė, kokie, jo manymu, išties procesai vyksta UNESCO saugomoje teritorijoje.
Direktyvų manija
Kodėl kyla konfliktai Kuršių nerijoje?
Kuršių nerija, kaip ir visas pajūris, yra ypač karšta interesų zona, nes tai - ir saugoma teritorija, ir kurortas, ir vietinių žmonių gyvenamoji vieta. Subalansuotas teritorijos vystymasis prilygsta lošimų teorijai - sistema išlošia tuomet, kai nė vienas negauna maksimumo. Tuomet išlošia kolektyvas.
Negalima maksimaliai leisti patenkinti nė vienos grupės norų. Būtinas kompromisas. Idėjiškai prioritetą turi aplinkosauginiai, paveldo reikalai, tačiau neturi nukentėti ir socialiniai-ekonominiai veiksniai, rekreacija.
Pastaruoju metu Kuršių nerijoje ryškėja tokia tendencija, kurią pavadinčiau ekologiniu terorizmu. Panašiai buvo ir Lenkijoje, siekiant nutiesti aplinkkelį per saugomas pelkes.
Aplinkos ministerija besąlygiškai vykdo visokias Europos Sąjungos direktyvas. Vykdoma neatsižvelgiant, ar tai nėra kvaila, ar neprieštarauja nacionaliniams interesams. Norime pirmieji viską pasirašyti, keliaklupsčiaujame prieš visokias direktyvas. Jų įgyvendinamas neretai būna neracionalus. Lietuva tampa paukščiams, žinduoliams, ropliams ir varliagyviams svarbi teritorija, o žmogui nebelieka vietos, tai - kažkokia manija. Priviso įvairiausių fobijų, daug kas politizuojama. Aiškinama, kad nieko negalima daryti, nė pėdos žengti, esą viskas totaliai šventa.
Keliami skandalai dėl kelių iškirstų medelių. Dabar reikės šimtus hektarų pagal tvarkymo planą iškirsti. Miškas vienoje vietoje buvo nesąmoningai užveistas, sunaikinta natūrali aplinka, nes ten buvo pieva su krūmynais. Bus atstatomas natūralus kraštovaizdis, naikinamas sovietmečio palikimas, kai buvo želdinama, kur tik įmanoma. Tad nepagrįstai užsodintas miškas buvo paskelbtas šventa vieta, jo neva negalima liesti. Dažnai normalūs procesai paverčiami skandalais.
Gamtos altoriai
Kaip įmanoma rasti aukso vidurį, subalansuotai plėtoti Kuršių nerijos nacionalinį parką?
Tokie dalykai nėra padaromi, jie turi įvykti savaime. Reikia tam tikro sąmoningumo lygio. Buvau vienas iš saugomų teritorijų kūrimo Lietuvoje pradininkų, taip pat ir kuriant Kuršių nerijos nacionalinį parką. Tačiau reikia suprasti, kad gyvenimas nestovi vietoje, keičiasi visuomenės vertybiniai kriterijai. 2 psl. >
Naujienos


















RR 2008-01-11 09:25
O aš siūlau tiltą kitoje vietoje, tarp Juodkrantės ir Drevernos, nes ties Preila Nemunas...