Naujienos
Ir po septyniolikos metų visuomenė dar nežino visko apie lemtingų Lietuvai sausio dienų įvykius. Kai kuriuos faktus tų dramatiškų įvykių dalyviai galės atskleisti tik po daugelio metų.
Provokacijoms nepasidavė
Nors Klaipėdoje 1991 metų sausio 13-ąją nebuvo pralietas kraujas, daugiataučiame uostamiestyje tvyrojusi įtampa buvo nė kiek ne mažesnė nei Vilniuje.
Tais metais miesto tarybos pirmininku dirbęs Vytautas Čepas sakė, kad sausio įvykiai buvo dramatiškiausias jo gyvenimo tarpsnis.
„Bet ne penkios nemiegotos naktys sunkiausios. Sudėtingiausiai išlaikyti psichologinę įtampą. Siaubinga buvo pagalvoti, kas nutiks, jei tankai važiuos per taikią minią. Ypatingai sunku buvo bendrauti su sovietinės kariuomenės vadais ir įtikinti juos nepralieti kraujo“, - prisiminė V.Čepas.
Algirdas Grublys, sausio įvykių metu buvęs Sąjūdžio Klaipėdos skyriaus tarybos pirmininku, miesto gynimo komiteto nariu ir Valstybės saugumo departamento pareigūnu, prisiminė, kad vienas sunkiausių uždavinių buvo neleisti patriotiškai nusiteikusiems klaipėdiečiams pasiduoti provokacijoms. O provokatorių tada netrūko.
Miesto vadovams bei gynėjams teko nelengvas uždavinys atskirti priešiškų jėgų pasiųstus ir savais apsimetusius žmones nuo tikrųjų patriotų.
„Negalime garsiai įvardyti tų, kurie tomis pavojaus Tėvynei dienomis tik vaidino jos patriotus, nes teismuose nesugebėtume to įrodyti“, – teigė 1991 metais buvęs miesto tarybos nariu Sąjūdžio aktyvistas Dionyzas Varkalis.
Popas padėjo derėtis
Iki šiol paslapties šydu tebėra uždengtas miesto vadovų pokalbis su sovietinės kariuomenės vadais, kuris lėmė taikią neįmanomą ribą pasiekusios įtampos pabaigą.
V.Čepas pasakojo, kad į pokalbį su sovietų kariškiais Vyriausiajame policijos komisariate pakvietė ir stačiatikių šventiką tėvą Anatolijų Borovcovą.
Aršiems tarybų valdžios gynėjams pulkininkams įgulos vadui Černychui ir politiniam vadovui Jegorovui tėvas Anatolijus taip skalbė kailį, kad aršieji kariškiai šluostė iš po uniforminių kepurių žliaugusį prakaitą.
„Šventikas aiškino jiems istorines realijas ir barė, kad šie nieko nepasimoko iš praeities. O išeidamas peržegnojo juos ir pasakė frazę, kuri turėjo juos priversti susimąstyti. Popas prašė Dievo nušviesti sovietų kariškių protus, kad jie pasielgtų teisingai, – prisiminė V.Čepas. – Pokalbių su Černychu ir Jegorovu buvo ne vienas. Teko ir prie butelio kalbėtis.“
Slapstėsi ir nuo patriotų
A.Grublys tikino, jog V.Čepo diplomatijos viražus sausio įvykių dienomis sunku deramai įvertinti.
Uostamiestyje, kur priešiškai Lietuvos nepriklausomybei nusiteikusiųjų organizacija „Jedinstvo“ buvo ypač stipri, nuraminti išsigandusius neaiškios ateities kitataučius ir pasiryžusius už tėvynę padėti galvas patriotus buvo ne pats sunkiausias uždavinys. Bene sudėtingiausia atskirti provokatorius, kurie margoje minioje ne iškart buvo lengvai atpažįstami 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.