Naujienos
Foto: News Bridgepix.
Minint Laisvės gynėjų dieną, Seime surengtas iškilmingas posėdis. Vėliau vidurdienį iškilmės persikėlė į prie Seimo rūmų esančią Nepriklausomybės aikštę, kurioje iškilmingai pakelta Lietuvos vėliava. Arkikatedroje žuvusiųjų už Tėvynės laisvę atminimui laikytos šv. Mišios. Aukų pagerbimas vyks ir jų amžinojo poilsio vietoje Antakalnio kapinėse. Be to, sekmadienį taip pat bus pagerbti Laisvės gynėjai, palaidoti Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio kapinėse.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Iškilmingą kalbą Seimo posėdyje, skirtame Sausio 13-osios aukoms atmintis, skaitė Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas: „Nuo 2000 metų Vilniaus televizijos bokštas kasmet, pasitinkant Kalėdas ir Naujuosius metus, papuošiamas šviesų girliandomis ir tampa panašus į šventinę Kalėdų eglę. Ji teikia pasigėrėjimą ir džiaugsmą visiems Vilniaus miesto gyventojams bei sostinės svečiams.
Tačiau prieš septyniolika metų, sausio 13-osios išvakarėse ir naktį, bokšto prieigos buvo nacionalinės tragedijos vieta. Į bokštą saugojantį beginklių žmonių būrį tuomet įsiveržė šaudantys svetimos valstybės tankai ir šarvuočiai, kulkų ir granatų negailintys kareiviai. Jie veržėsi prie televizijos bokšto, siekdami nutildyti Lietuvos televiziją, laisvės žodį, tėvynės balsą.
Tą naktį kitoje Vilniaus vietoje – prie Lietuvos radijo ir televizijos pastatų, siekdami galutinai užgniaužti Lietuvos balsą, šaudydami ir luošindami Lietuvos žmones, savo ugnies jėga irgi svaidėsi svetimos valstybės kareiviai.
Nušovę ir tankais sutraiškę keturiolika Lietuvos Respublikos piliečių ir apie tūkstantį jų sužeidę, mūsų laisvės priešai po vidurnakčio užėmė Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatus. Toks pat likimas laukė ir Sitkūnų radijo stoties, tačiau kritusios aukos prie Vilniaus Televizijos bokšto ir būriai kauniečių – radijo stoties gynėjų privertė atsisakyti šių planų. Sitkūnai – tapo laisvo Lietuvos balso simboliu.
Be abejo, svarbiausias sovietinės armijos vadų ir su jais kolaboravusių lietuvių tautos atplaišų tikslas buvo Parlamentas – Lietuvos Aukščiausioji Taryba. Jį ginti buvo pasirengę šimtai tūkstančių Lietuvos žmonių, pasirengę mirti Tėvynės laisvės vardan, o jei reikės – sudegti XX amžiaus Pilėnų lauže. Ir jie, nepabijoję vienos didžiausių pasaulio armijų, apgynė Parlamentą, apgynė Lietuvą, apgynė Laisvę.
Atgaivinkime atmintį, prisiminkime tą baisią sausio 13-osios naktį. Vaikams ir anūkams papasakokime, kaip tai buvo. Štai gyvo tos nakties liudininko švedų žurnalisto Stefano Lundbergo mintys 1991m. sausio 14 dienos laikraštyje „Dagens Nyheter“:
„Kareiviai kraipė savo automatus, taikydami į žmones ir automobilius. Po kelėto minučių prasidėjo tikras pragaras. Žmonės puolė prie Televizijos bokšto, norėdami prisijungti prie tų tūkstančių, kurie jau buvo apsupę bokšto prieigas gyva siena, gindami jį nuo užpuolikų. Tankai visu greičiu pasileido į žmones, kad juos išsklaidytų.Vienas vyras stovėjo per arti ir tankas jį sutraiškė. Po kelių sekundžių prasidėjo šaudymas. Oras drebėjo nuo detonacijos, mus stovėjusius arčiau, pargriovė smūgio banga. Žmonės paniškai blaškėsi po slidų purvą, kuriuo kariniai vikšrai pavertė žolę.
Greitosios pagalbos automobiliai išvežė pirmąsias nužudytas aukas, čia pat teikė pirmąją pagalbą automatų buožėmis į galvą sužeistiems žmonėms. Vyrai ir moterys stovėjo ir žiūrėjo netekę žado. Kitus purtė verksmas, dar kiti leidosi bėgti.Tankai vėl pasileido į žmones, tačiau minia vėl ėmė ritmingai skanduoti „Lietuva, Lietuva!“ Juos nutraukė kurtinanti kareivių salvė 2 psl. >
Rusiškam paritetui 2008-01-14 01:50
Dvėsk, rusiškas šunie!
Paritetas 2008-01-13 18:11
Gerbdami Lietuvos didvyrius, neuzmirskime ir naikinamu musu broliu etninese zemese, ten jie bijo...