Naujienos
Londono "Southwark Playhouse" teatras trumpam tapo lietuviško meno tvirtove – tunelyje po traukinių stotimi įsikūrusiame teatre beveik tris savaites vyks skirtingų Lietuvos menų pristatymas: teatro, dizaino, muzikos ir kino filmų.
Festivalio ašis – trijų jaunųjų Lietuvos dramaturgų debiutas tarptautinėje scenoje. Tai Gabrielės Labanauskaitės pjesė "Skaudžiausia -2", gvildenanti homoseksualių žmonių problemas mažame Lietuvos miestelyje, Dovilės Katiliūtės "Lėlė", sukurianti dramatišką draudimų suvaržytą pasaulį, ir Mariaus Macevičiaus "Antoškos kartoškos", į sceną perkelianti lietuvių emigracijos problemą.
Lietuviškai muzikai atstovauja perkusininkas Tomas Dobrovolskis ir smuikininkė bei dainininkė Asta Paulauskaitė, o kinui – Vytauto V. Landsbergio, Audriaus Stonio, Petro Savickio, Mariaus Ivaškevičiaus bei Giedrės Beinoriūtės darbai. Viso festivalio metu eksponuojama ir fotografijų paroda "Lithuanian Design in Progress", kurioje – Ž.Stankevičiaus, R.Šukio, E.Rakauskaitės, M.ir A.Bučų, D.Liškevičiaus, E.G.Bogdanienės bei kitų kūrėjų darbų nuotraukos.
Šioje lietuviško meno oazėje praeitą savaitę apsilankė ir LR ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Vygaudas Ušackas. Jis džiaugėsi šiuo išradingu bendru Lietuvos ir Didžiosios Britanijos projektu ir vylėsi, kad tai paskatins reiklią britų publiką domėtis ir geriau pažinti Lietuvos menininkų darbus, ypač "Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009" išvakarėse.
Neįprasto formato festivalyje lankosi ir įtakingiausių Londono dienraščių kritikai. Akivaizdu, kad juos Lietuvos meno festivalis pirmiausiai patraukia egzotika ir nežinomybe: štai "The Evening Standard" vienoje recenzijoje aptariami du tą patį savaitgalį vykę renginiai: Lietuvos meno festivalis ir Uzbekistano pilvo šokio vakaras. Šios dvi kultūros sugretinamos kaip po-sovietinės realybės atspindžiai. Tuo tarpu kritikė Lucy Davies internetiniame kultūros leidinyje "The Flavorpill" patikina, kad norint daugiau sužinoti apie Lietuvą, visai nebūtina skubėti į avialinijų biurą. "Ši Rytų Europos šalis pristato savo meną Londone: jaunuosius teatro kūrėjus (jų pjesės apima temų spektrą nuo homofobijos iki nepatenkintų ambicijų), muziką (nepraleiskite Tomo Dobrovolskio) ir dar daug visko. Festivalio pažiba – lietuviški filmai. Svarbiausiai – pasižiūrėkite V.V.Landsbergio "Jono Meko antologiją"..."
Tris lietuviškas pjeses pastatę britų režisieriai ir aktoriai tvirtina besijaučiantys viena koja įžengę į lietuvišką kultūrą; turbūt panašus jausmas apima ir žiūrovus, sėdinčius vėsioje salėje ir girdinčius britišką šneką prismaigstytą lietuviškų vardų ir vietovardžių. Unikalią atmosferą kuria ir tai, kad virš tunelyje įsikūrusio teatro kas keliolika minučių pradunda traukinys. Anot kritikės Rachel Sheridan "paragavus pradedančių teatro kūrėjų darbų, belieka nekantriai laukti to, ką ši šalis dar turi parodyti".
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.