Naujienos
Lietuvos užsienio ekonominę politiką koordinuoja mažiausiai trys institucijos: Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijos bei Lietuvos ekonominės plėtros agentūra.
Kai auklių daug – vaikas be galvos, todėl vienose užsienio valstybėse galima sutikti būrį valstybės tarnautojų, užsiimančių ekonomikos klausimais, kitose ir su žiburiu nė vieno nerasi, rašo „Verslo žinios“.
Premjeras Gediminas Kirkilas šiomis dienomis turėtų savo parašu tvirtinti Lietuvos atstovavimo ekonominiams interesams užsienyje koordinavimo klausimų darbo grupę.
Europarlamentaras Gintaras Didžiokas pažymi, jog ekonominio atstovavimo problemos pastaruoju metu tik ryškėja.
„Neretai tenka išgirsti, kad viename ar kitame regione Lietuva neturi interesų arba šių interesų atstovavimui trūksta finansavimo. Tarkime, kaip ir kodėl Pietryčių Azijoje interesų mato lenkai, estai, slovėnai, o Lietuva nemato? Manau, trūksta supratimo ir valstybinės politikos“, – įsitikinęs G. Didžiokas.
Politiko nuomone, dažniausiai Lietuvos užsienio politikai kliudo „tarpžinybiniai interesai, povandeninės srovės ir tiesiog ministerijų paklodės tampymai į savo pusę“.
Markas Zbarskis, buvusiose SSRS šalyse prieš keletą metų aktyviai darbuotis pradėjusios ir įmones steigiančios informacinių technologijų ir verslo konsultacijų UAB ERP generalinis direktorius, pasakoja, kad pradedant dirbti pagalbos iš Lietuvos diplomatinių institucijų, komercijos atašė visiškai nebuvo.
„Tik dabar, kai plečiame veiklą, žengiame į kitas šalis, pradedame jausti pagalbą“, – „Verslo žinioms“ sakė verslininkas.
Tiesa, jis pripažįsta, kad galbūt ne visuomet daug dėmesio skiriama bendradarbiavimui, nes nėra tiksliai nurodoma, ko bendrovės pageidauja.
„Dažniausiai norisi teisinės pagalbos pasirašant sutartis, steigiant įmones, bet galbūt mūsų atstovybių funkcijos kiek kitokios – į jas reikia kreiptis, kai yra problemų, o mes jų neturėjome“, – sako M. Zbarskis.
Linas Čereška, UAB „Biok“ direktorius pažymi, kad ne visuomet diplomatai gali padėti Lietuvos verslininkams, nes šalyse, kuriose ieškoma partnerių, paprasčiausia nėra Lietuvos atstovų.
„Labiausiai pagalbos reikia tose rinkose, kurios yra nutolusios nuo Lietuvos, ar tose, kurios lietuviams yra mažiausiai pažįstamos. Jau būdami Lietuvoje jaučiame, kad yra bendravimo subtilumų, arba tiesiog reikia daugiau informacijos, nei galime susirinkti jos būdami Lietuvoje“, – teigia L. Čereška.
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.