Naujienos
Specialistai nagrinėja, ar galima gyventi Mėnulyje ir naudotis jo ištekliais, rašo Ispanijos dienraštis „El Pais“.
Jau daugelį metų svarbiausiu kosminių skrydžių tikslu laikomas Marsas, tačiau artimiausias dešimtmetis turėtų tapti Mėnulio laikotarpiu, teigia dienraštis. Vis daugiau mokslininkų kolektyvų, daugiausia JAV, o taip pat ir kitose šalyse, darbuojasi siekdami įveikti pilotuojamo skrydžio į Mėnulį, kuris, kaip pažadėjo JAV prezidentas George‘as Bushas, įvyks 2020 metais, sunkumus. Specialistų manymu artimiausiais metais sukurti Mėnulyje pusiau nuolatinai veikiančią bazę – įgyvendinamas, bent jau techniškai, tikslas, tačiau tai anaiptol dar nereiškia, kad visos likusios problemos jau išspręstos.
„Pastatyti bazę Mėnulyje iki 2020 metų iš tikrųjų įmanoma, - dienraščiui tvirtino Italijos D‘Anuncijo universiteto planetologas Goro Komatsu. – Terminas priklauso nuo politinių JAV, Europos, Rusijos ir Japonijos, arba Kinijos, o gal ir Indijos sprendimų, kurie gali pakeisti Mėnulio įsisavinimo programą. Jei kalbėtume apie technines galimybes – tai jos, be abejo, yra.“ Jo kolega Ignasijus Casanova iš Katalonijos Politechnikos universiteto taip pat mano, kad „pagrindinė būtinų technologijų dalis jau sukurta“, rašo „El Pais“.
Sutinkamai su NASA Globaliąja kosmoso tyrimų programa Mėnulis – ne šiaip treniruotė skrendant į Marsą, bet ir logiškas Žemės ekonomikos plėtros tęsinys. Madrido Complutense universiteto geologas Rosario Lunaras mano, kad tolimesnė jos raida verčia ilgalaikėje perspektyvoje išnaudoti „artimiausios Žemei kosminės erdvės“ resursus. Vienas iš galimų pavyzdžių – helio-3 dujos. Tūkstančius tonų šių dujų galima būtų išgauti Mėnulyje, o pargabenus į Žemę naudoti kaip kurą hipotetiniams termobranduoliniams reaktoriams. „Mėnulyje esančių helio-3 atsargų pakaktų, kad Žemė apsirūpintų elektros energija daugiau nei 1000 metų“, - aiškina Lunaras.
Tačiau šiuo požiūriu dar daug ką reikia padaryti, pastebi dienraštis. Pirma, reikia grįžti į Mėnulį (paskutinysis pilotuojamas skrydis įvyko 1972 metais). NASA planuoja nuo 2020-ųjų pradėti rengti po savaitę truksiančias pilotuojamas ekspedicijas į Mėnulį, kuriose dalyvautų po 4 įgulos narius. Kai bus parengtos energijos tiekimo sistemos, transporto priemonės ir gyvenamieji moduliai, ekspedicijų trukmė bus pratęsta iki 6 mėnesių. Galutinis tikslas, NASA specialistų teigimu – „išmokti naudoti natūralius Mėnulio resursus bazės poreikiams užtikrinti“. Tiekimai iš Žemės kainuos brangiai. Deguonis, vanduo, energija (jos gamybą apsunkina tai, kad naktis Mėnulyje trunka dvi žemiškas savaites), statybinės medžiagos, maistas... Ateityje visu tuo turės aprūpinti patsai Mėnulis.
Tačiau pati didžiausia problema – kaip apsaugoti astronautus nuo stiprios radiacijos Mėnulio paviršiuje, rašo „El Pais“. Ją stengiasi išspręsti I. Casanovos grupė, sukūrusi radiacijos ir materijos sąveikos modelį. Jo padedami mokslininkai apskaičiavo, kokią radiacijos dozę gautų astronautas per tam tikrą švitinimo periodą. Jie padarė išvadą, kad „yra absoliučiai būtina perspėjimo apie išsiveržimus Saulėje sistema“ – tai reiškiniai, kurių metu Saulė skleidžia stipresnę radiaciją. 2 psl. >
giedrius 2008-02-01 19:00
Idomu kaip amerkieciai sugebejo issilaipinti Menulyje kai pavirsiaus temperaturos jame ypatingai...
art 2008-01-22 02:40
tie "begalviai" patikes kuo tik nori, tik ne faktais...idomiau aisku tiketi...
begalviams 2008-01-21 18:59
stebetinas tam tikru internautu kvailumas, -ypac tu kurie tiki toms samoklo teorijoms. kad jie...
:) 2008-01-21 10:53
tai musu laukia dar vienas menulio isilaipinimo hoaxas, tik si karta su zymiai tobulesnemis...