“Tik tikėdami tiesa ir laisve, žmonės pakeičia ne tik savo šalies likimą, bet dar ir suteikia vilties visam pasauliui”, - teigė Tomas Šernas, kalbėdamas Lietuvos Respublikos Seime įvykusiame Gynėjų diena pavadintos Sausio tryliktosios šiemetiniame, jau septynioliktame, minėjime 2008 m. sausio 13 dieną. 1991 metų Sausio tryliktoji jam įsiminė ne tiek kaip skaudus laisvės simbolis, bet kaip tikroji viltis. Tomas Šernas pats yra Lietuvos laisvinimosi laikotarpio kovų auka, stebuklingai išlikęs gyvas Medininkų pasienio sargybos būstinėje, į kurią vidurnaktį įsiveržę okupanto pasiųsti budeliai išžudė visą Nepriklausomos Lietuvos – Baltarusijos sienos perėjimo stotį saugojančią tarnybą. Peršauta galva jis, irgi kaip jau nebegyvas, buvo paliktas gulėti tarp kitų nužudytų tarnybinių.
“Esu tik mažos šalies pilietis labai neramiame pasaulyje, kurį vis dažniau realiai valdo ne tiek politinės partijos, kiek visokios slaptos tarnybos ir stambių bendrovių verslo tikslai… Ši mažos tautos istorijos data primena, kad kai politikoje per daug įsivyrauja melas, atviri ar paslėpti bauginimai, kažkaip stebuklingai visada atsiranda vyrų ir moterų, kurie nustoja bijoti ir ima keisti padėtį”, - kalbėjo tarnybos pareigas eidamas sunkiai sužeistas lietuvis patriotas. Kalbėjo tiksliai ir taikliai. Lietuvos istorijoje tokių pavyzdžių daug. Juk ir paskiausi jų rodo, kad kaip tik tie nustojusieji bijoti vyrai ir moterys padėtį Tėvynėje pakeitė. Pirmosios sovietinės okupacijos pogrindis ir jo suruoštas 1941 metų birželio sukilimas, antinacinė veikla, dešimties metų Lietuvos partizanų karas prieš okupantą Sovietų sąjungą, vėliau vėl kalėjimais bei trėmimais okupanto “atlygintas” pogrindis ir jo leidžiama spauda, atsikūrusios nepriklausomos valstybės sienas saugojantys savanoriai, Televizijos bokšto bei Seimo rūmų Vilniuje gynėjai ir daug į juos panašių taurių, drąsių be baimės prieš okupantą stojusių lietuvių veiksmai yra tikrieji Lietuvos nepriklausomybės kaltininkai. Tik ką tų veiksmų vykdytojai gavo? Prezidentūrą? Ministrų kėdes ar bent “šiltesnes” tarnybas ministerijose? Seimo vadovybę? Šį tą iš jų rankomis sukurpto bendro, okupanto valstybės nuosavybe vadinamo, taigi visiems piliečiams po lygią dalį priklausančio, turto? Pagaliau, ar jie atgavo net jų pačių okupanto nusavintą turtą? Ne, net tokių gandų negirdėti. Visa tai dabar kitų nauda. Tų, kurie į Lietuvos nepriklausomybę atėjo saugesniais keliais, negu čia Tomo Šerno minimi nustojusieji bijoti vyrai ir moterys. Tais keliais, kur okupanto tankų net urzgimo nebuvo girdėti. Jie dabar Lietuvos nauji milijonieriai. Jų malonėje Prezidentūros, ministerijų, Seimo narių ir kitos šiltos kėdės. Nustojusiems bijoti vyrams ir moterims geriausiu atveju – tik po ordiną arba medalį… Ir po nuotrauką su ordiną įteikusiu Prezidentu ar ta proga jais pasigarsinti staiga iššokusiais politikais… Ir su tuo “turtu” vėl atgal į savo, ko gero, statistikų rodikliais žemiau skurdo ribos ženklinamą varganą gyvenimėlį. Gal ir ne kiekvienas iš jų, bet tikrai nemažai? Ar taip turėtų būti savoje nepriklausomoje valstybėje, kuriai laisvę ne kas kitas, bet tik tie nustojusieji bijoti lietuviai iškovojo 2 psl. >
Naujienos






















tautietis 2008-01-20 18:00
Gerbiamasis Autoriau, Tamstos komentarai man, savo demokratine ir tautine ekspresija, patinka....
luk 2008-01-20 12:42
ne nuo paminklu reikia pradet -reikia pradet sodint uz grotu teisejus ,o visa kita ateis i vezes...
siaip 2008-01-18 22:53
ziuriu daug kas gyvena 'alternatyviniuose' pasauliuose
123 2008-01-18 16:52
Nainys gali nors ir ausis nusipjauti vis tiek-LIETUVOS PREZIDENTAS ADAMKUS, o ne apgailėtinas...