Naujienos
Charles’is Fourier (Šarlis Furjė) kartą šmaikščiai pastebėjo, kad lygiai kaip logikoje dvigubas neigimas sukuria teigimą, taip santuokinėje moralėje dvi prostitucijos sukuria vieną dorybę.
Beje, šią šmaikščią prancūzų filosofo ir politikos vizionieriaus frazę mėgo Karlas Marxas, citavęs ją savo studijoje „Šeimos, privatinės nuosavybės ir valstybės kilmė“.
Feminizmo termino autoriaus (taip, tai buvo Fourier, kuris 1837 metais sukūrė šį terminą ir nusakė moterų teises bei kovą už jas kaip neatsiejamą kovos už socialinę pažangą aspektą) būta teisaus. Du minusai matematikoje suponuoja pliusą. Du neiginiai viename sakinyje gramatikoje veda į neigimo paneigimą – vadinasi, į teigimą.
Varijuojant šia tema, būtų galima teigti, jog dvi kvailystės, aršiai oponuojančios viena kitai, jų autoriams ar skleidėjams šito net neįtariant, neretai pakloja pamatus giliai minčiai ir racionaliam veiksmui. Dvi blogio formos, susikibusios tarpusavyje žūtbūtinėje kovoje, neretai abi pralaimi ir kovą laimėti leidžia trečiajai, už save daug pažangesnei ir šviesesnei jėgai.
Šią situaciją taikliai komentavo Vladimiras Laučius, rašęs apie dviejų Lietuvos politikos krypčių susikibimą kovos lauke. Šios jėgos, pasak jo – tai demokratinė-populistinė ir valstybinė-oligarchinė trajektorijos, kurioms atstovauja žmonės, grupės, kapitalas ir interesų bei jėgos sferos.
Pirmoji dar žadina vos kvėpuojančią nekabinetinę ir su rinkėjais ryšio nepraradusią mūsų politiką, o antroji vairuoja Lietuvos valstybę ir konstruoja visą jos ateities strategiją ir užsienio politiką.
Įsigalės pirmoji – pavojus iškils vakarietiškai Lietuvos orientacijai ir valstybės valdymui. Galutinai viršų paims antroji – mūsų laukia jau dabar akyse stiprėjantis oligarchinis valdymas, ekonominei ir politinei konkurencijai naudojant specialiąsias tarnybas bei formuojant besielę technokratinės politikos, didžiojo kapitalo ir stambiosios biurokratijos mašineriją.
Tiesą sakant, abiem atvejais Lietuva praras vakarietišką ir demokratinę politiką. Todėl jau šiandien reikia ruoštis abiejų šių krypčių atmetimui ir jų krachui – tai įvyks gerokai anksčiau nei mes manome. Valstybinis-oligarchinis valdymas yra išeikvojęs savo atsinaujinimo resursus ir beveik visiškai diskreditavęs save rimtų politikų ir inteligentijos akyse, o populizmas, kuris yra tiesiogiai maitinimas kabinetinės ir technokratinės politikos, patirs fiasko tą pačią akimirką, kai jo įkvėpimo šaltinis išsibaigs.
Abi šios kryptys vienodai bankrutuos, kai Lietuvos politikoje bus nuo liaudies linksminimo ir audrinimo, skandalų ir VSD veiklos kritikus kompromituojančios medžiagos dalijimo geltonajai spaudai bus pereita prie tikro dialogo su visuomene, gal net naujosios socialinės sutarties tarp atsakingų politikų ir visuomenės. Nacionalinė šalies perorientavimo į sėkmę ir lyderystę , o ne į atsilikimą, programa reikalautų faktų ir argumentų kalbos bei ją patvirtinančių veiksmų, o ne visos tos mentalinės ir žodinės ekvilibristikos, kurią Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų ir pradėta laikyti politika 2 psl. >
Alfri 2008-02-10 14:08
dar amksti prognozuoti
GEDIMINAS 2008-02-05 14:45
GEDIMINAS DĖL LRLS UŽGAVĖNIŲ PIJARO Petro Auštrevičiaus spaudos konferencija...
atr 2008-02-05 13:51
Kad politikos - nera.
apshales nuo paskutines strofos 2008-02-05 13:44
Viska jie zino, nes visiems pasakiau. Palikau juos, nes nusibodo savo krauju ju ekskrementus...