Apie nacionalinio investuotojo atominei elektrinei statyti kūrimą buvo prikalbėta tiek, kad publika jau ėmė pamažu suprasti, jog pagrindinis valstybės tikslas bus pasitarnauti būsimai korporacijai.
Kaip jau įprasta, politikai ir žiniasklaida labai greitai pasiskirstė į dvi priešingas stovyklas, tad niekam neberūpėjo argumentai – svarbiausia, kokiai stovyklai priklauso tas ar kitas pasakorius. Iš politikų ginčų taip ir nepaaiškėjo, kaip naujos atominės elektrinės statyba sumažins Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir ar sumažins. Energetinės nepriklausomybės klausimas taip ir nepradėtas viešai aptarinėti. Niekas neišdrįso siūlyti, jog energetinės priklausomybės mažinimo strategija būtų įtvirtinta įstatymiškai kaip esminė nacionalinio investuotojo veikos gairė.
Visi didieji Lietuvą virpinę skandalai – prisiminkime parlamentinį Valstybės saugumo departamento tyrimą – publikai atskleidė reikšmingų mūsų politinės korupcinės sistemos bruožų bei politinių užkulisių gyvenimo grožybių, kurias šiaip jau pridengia demokratinės ir teisinės valstybės pavaizdai. Skandalų metu kai kurie politikai bei juos už virvučių tampantys užkulisiniai „taktikai“ nesusilaiko – tad viešumoje pasklinda įvairiausių politiniam elitui nuotaiką gadinančių žinių, ženklų bei gandų. Nebuvo išimtis ir „NDX energijos‘ kūrimo bei įteisinimo vyksmas – ėmė ryškėti naujų užkulisinių ryšių, neapsieita be užuominų apie kompromatus bei specialiąsias tarnybas.
Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, kuris neseniai Europos Sąjungai nuoširdžiai apskelbė, jog visiems prievartautojams linkęs atsiduoti nesipriešindamas (tokia tad mūsų nepriklausomybės ir Konstitucijos gynėjo dvasinė nuostata), nutarė apginti parlamentarus nuo įtarinėjimų, esą atominės elektrinės statybos įstatymai „VP Market“ korporacijai kainavo kelias dešimtis milijonų litų. Lietuvos didžiavyris iš Seimo tribūnos pareiškė, jog VSD ir kitos spectarnybos jį patikinusios – nėra jokių duomenų apie parlamentarams mokėtus pinigus. Suprantama, sunku sugalvoti kokių nors ypatingų argumentų dėl parlamentarų nekaltumo, tačiau kas Lietuvoje gali patikėti VSD ir kitų mūsų spectarnybų patikinimais ar pažymomis. Juk parlamentinis tyrimas parodė, kaip saugumiečiai veikia palaikydami vienas ar kitas verslo grupes, o prireikus – sustabdo pradėtus tyrimus. Vienas buvęs VSD vadovas viešai prisipažino, jog šiai institucijai veiklos gaires nustatinėja neformali įtakingų užkulisinių veikėjų grupė.
Neįsigilinkime į šio departamento veiklos, o ypač – manipuliavimo valstybės vadovams pateikiama informacija ypatumus. Kad ir kokia gera būtų šios institucijos reputacija, neįmanoma įsivaizduoti jos darbuotojus ėmus rimtai aiškintis, kaip parlamentarams buvo mokami ir ar buvo mokami tie milijonai – tai būtų pats tikriausias valstybės naikinimo darbas. O valstybės sunaikinti nenorėtų net didžiausi mūsų draugai Rytuose – kas tada įgyvendintų jų interesus. Gindama valstybės garbę ir orumą VSD laikosi tvirtai – jokios korupcijos, jokių pinigų. 2 psl. >
Naujienos


















Svėrė 2008-02-07 13:22
Psitvirtina teiginiai tų apžvalgininkų,kurie mano,kad svarbiausios tarnybos užvaldytos,o jų...
DB 2008-02-06 15:38
Seniausia profesija- prostitute. Antra seniausia- vagis. Trecia seniausia profesija- politikas-...
Gedis 2008-02-06 14:01
Prisidedu prie gražių žodžių Rubavičiui. Tik siūlau neklaidžiot neapšviestom gatvėm...
GEDIMINAS DĖL LRLS SUVAŽIAVIMO KOKYBĖS 2008-02-06 13:26
Artėjant šeštadieniui ir trečiajam LRLS partijos suvažiavimui norisi prisiminti antrą...