Jau kurį laiką bet kuris tėvas ar motina gali išsivežti vaiką į užsienį be antrojo sutuoktinio sutikimo. Toks nepilnamečių kelionių tvarkos supaprastinimas lėmė, kad valstybė nebežino, kiek jų išvykę svetur, rašo „Lietuvos žinios“.
Anksčiau nepilnametį į užsienį buvo galima išsivežti tik turint abiejų tėvų raštišką sutikimą. Išskyrus atvejus, kai sutuoktiniams išsiskyrus būdavo teisiškai įtvirtinama, kad vaikas gyvena su vienu iš tėvų. Nuo praėjusių metų birželio savo atžalą laisvai vežtis į užsienį gali bet kuris jų. Kito iš tėvų arba buvusio sutuoktinio leidimo nebereikalaujama.
Dabar aiškėja, kad šie pokyčiai kelia ne tik teigiamų pasekmių. Ypač tada, kai išsiskyrę tėvai pykstasi, o jų vaikas tampa keršto vienas kitam įrankiu. Kaip rasti nepilnametį, kurį išsivežė uždarbiauti į užsienį patraukęs tėvas ar motina? "Vertinant formaliai vaikas išvyko legaliai. Tačiau niekas nepadės, jei jam atimta galimybė bendrauti su Lietuvoje likusiu tėvu", - LŽ tikino advokatas Gediminas Butkus.
Dar didesnį nerimą kelia tai, kad nė viena Lietuvos institucija nežino, kiek vaikų yra išvykę iš šalies ir kokiomis sąlygomis jie gyvena svetur. "Apeliuojame tik į tėvų atsakomybę. Jokiuose teisės aktuose nenumatyta, kaip kontroliuoti išvykusio vaiko likimą, užtikrinti jo saugumą, ugdymą. Šiandien neturiu atsakymo į šiuos klausimus", - LŽ prisipažino Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Rima Baškienė.
Geradariams problemų nėra
Nepilnamečių išvykimo tvarka buvo liberalizuota dėl kelių priežasčių. Ją keisti bene pirmasis paragino Seimo narys Henrikas Žukauskas. Parlamentaras dėl tuomet susiklosčiusios padėties įžvelgė daug trūkumų. Pavyzdžiui, jei vieno iš buvusių sutuoktinių būdavo neįmanoma rasti, motina ar tėvas, su kuriuo vaikas gyveno, galėdavo kreiptis į vaikų teisių apsaugos tarnybas. Šios ir suteikdavo leidimą išsivežti nepilnametį į užsienį.
Tačiau vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, jog minėtos tarnybos nuolat darydavo pažeidimų. Rūpesčių kildavo ir santuokoje gyvenantiems asmenims, kurių vienas uždarbiaudavo užsienyje. Tarkim, jei pas vyrą norėdavo atvykti pasisvečiuoti žmona su vaikais, jam tekdavo tvarkyti konsulate atitinkamus dokumentus. Kai buvo įvesta nauja tvarka, R.Šalaševičiūtė apsilankė Airijoje. Čia gyvenantys mūsų tautiečiai dėkojo jai už pastangas palengvinti vaikų keliones. "Tenykščiai lietuviai tikino, kad atsikratė daug rūpesčių", - sakė kontrolierė.
Ji paminėjo dar vieną naujos tvarkos pranašumą - liovėsi plaukę skundai iš pasienio gyventojų. Esą jei pasienyje gyvenančio vaiko seneliai įsikūrę Latvijoje, šis pas juos gali nueiti net pėsčiomis. Anksčiau neturint abiejų tėvų sutikimo tai buvo neįmanoma. Tokių problemų dažniausiai kildavo išsituokusioms šeimoms.
Vėjo gaudymas laukuose
R.Šalaševičiūtės teigimu, nauja tvarka nedaug pakeitė padėtį, nes ji reglamentuoja tik laikiną išvykimą - ne ilgesniam negu 6 mėnesių terminui. "Ilgiau vaikas likti negali. Tada automatiškai "įsijungia" gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Dabar deklaravimo dokumentų tvarkymas vėl grąžintas seniūnijoms. Seniūnai pažįsta šeimas ir turi pasirūpinti savo žmonėmis", - kalbėjo kontrolierė. 2 psl. >
Naujienos


















vladas 2009-12-07 11:36
GAL LAIKAS SUŽINOTI APIE SAVIVALDYBĖS IR R. ŠALAŠAVIČIŪTĖS NUSIKALTIMUS...
vladas 2009-12-07 11:35
SIS LAISKAS ISSIUNTINETAS I VISAS UZSIENIO SALIU ATSTOVYBES.As Vladas Lukosevicius,...
nk 2008-02-07 09:30
Turbūt iš Mėnulio nukrito vaikų teisų gynėjai norėdami kontroliuoti - o kontroliuoti tai...
Natalija 2008-02-07 08:19
Tikrai, jau nebeliko ką skaičiuoti.Belieka pasaugoti nors tuos paskutinius viščiukus iki rudens.