Naujienos
Europos lėktuvų gamintojas „Airbus“ mano, kad pasaulinis keleivių srautas per artimiausius du dešimtmečius patrigubės ir augs vidutiniškai po 4,9% per metus.
„Airbus“ tikisi, kad nuo šios dienos iki 2026 metų bus užsakyta pagaminti 24300 keleivinių ir krovininių lėktuvų. Per metus bus gaminama apie 1215 lėktuvų.
Didžiausia paklausa bus Azijos ir Okeanijos regione, ji apims 31% užsakymų.
„Oro transportas tikrai yra auganti industrija, prisidedanti prie ekonominio vystymosi ir kurianti gerovę visame pasaulyje. Mes pasirengę pateikti pačius techniškai pažangiausius produktus, kad šią pramonę paversti ekologiškai efektyvia“ – sako vienas „Airbus“ vadovų Johnas Leahy.
„Airbus“ neseniai patyrė didelių išlaidų kurdami didžiausią pasaulyje keleivinį lėktuvą A380, pirmąkart atlikusį komercinį skrydį 2007 metų pabaigoje. Be to, „Airbus“ pajamos sumažėjo dėl silpstančio JAV dolerio.
„Airbus“ mano, kad aplinkosauginiai ir oro uostų infrastruktūros apribojimai sukurs didesnę paklausą lėktuvų, talpinančių daugiau nei 400 keleivių. A380 ir panašaus dydžio lėktuvų užsakymų tikimasi sulaukti 1700 vnt. Tačiau ir 250-400 keleivių gabenančių, dviejų salonų lėktuvų paklausa augs.
Oru pervežamų krovinių srautas, pagal „Airbus“ prognozes, augs 5,8% per metus.
JAV kompanija „Boeing“ užsakymu skaičiais lenkia „Airbus“ – 1314 ir 1222 atitinkamai. Šios dvi bendrovės nuolat lenktyniauja tarpusavyje.
Tuo metu Lietuvoje
Šiuo metu Vilniaus oro uostas yra vienas brangiausių Europoje dėl aukštų oro uosto mokesčių ir degalų kainų, todėl iš tarptautinėms bendrovėms skraidyti per Vilnių ekonomiškai mažiau naudinga. Varšuva ir Ryga yra pagrindiniai Vilniaus oro uosto konkurentai.
Kainų skirtumas nemažas: jei skaičiuotume pagal standartinį „Boeing 737“ lėktuvą su 100 keleivių – kiekvienas nusileidimas Vilniuje kainuoja 2 tūkst. JAV dolerių (5200 litų) brangiau nei Rygoje. Tai yra apie 20 dolerių (52 litai) nuo kiekvieno keleivio.
2008 metų pradžioje oro uostas sumažino pagrindines rinkliavas iš oro bendrovių: išskrendančio keleivio mokestį bei orlaivio tūpimo mokestį. Pirmasis nuo 50 litų sumažintas iki 45 litų, o orlaivių tūpimo mokestis - nuo 45 iki 40 litų (už toną).
Oro eismas Lietuvoje yra gana sezoniškas, todėl sudaromi vasaros ir žiemos tvarkaraščiai. Pagal žiemos tvarkaraštį oro uoste vykdoma apie 300, o pagal vasaros tvarkaraštį - apie 320 reguliarių skrydžių per savaitę, kiti skrydžiai yra užsakomieji.
Vilniaus oro uosto srautai eilę metų smarkiai auga:
2005 metais priimta 29 193 skrydžių, aptarnauta 1 281 872 keleivių.
2006 metais priimta 29 347 skrydžių, aptarnauta 1 451 468 keleivių.
2007 metais priimta 32 840 skrydžių, aptarnauta 1 717 222 keleivių.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas tikisi, kad šiemet aptarnaus 2 mln. keleivių.
Keleivių pervežimo lyderiai Vilniaus oro uoste - „airBaltic“ ir „flyLAL“. Pirmoji pernai aptarnavo 36,1 proc. visų į sostinės oro uostą atskridusių bei iš jo išskridusių keleivių, antroji - 27,6 proc.
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.