Naujienos
Ar gali Afganistano „užmirštasis karas“ sugriauti patį sėkmingiausią kada nors istorijoje sukurtą karinį aljansą, klausia „The Economist.
Praėjusiais metais NATO aljanso kariai, siekdami apsaugoti Hamido Karzai vadovaujamą vyriausybę, Afganistane įklimpo į pačia kruviniausią kovą nuo pat Taliban režimo nuvertimo. Afganistano kalnuose iškritęs sniegas šiuo metu bent jau kuriam laikui apmalšino kovų įkarštį. Tačiau pakelių bombos bei savižudžių išpuoliai – taktika, kurią Talibanas perėmė iš Irake kovojančių Al-Qaeda teroristų, – pareikalauja nemažai aukų tiek NATO karių, tiek eilinių afganistaniečių tarpe.
Tačiau ne karinė nesėkmė, o politinės valios stygius graso pagraužti aljanso pamatus. Afganistano klausimas dominuoja Vilniuje vykstančiame neformaliame NATO gynybos ministrų susitikime. Negana to, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas kartu su JAV valstybės sekretore Condoleezza Rice kiek netikėtai nuvyko neplanuoto vizito į Afganistaną. Atrodo, kad visos šalys sutaria, kad aljansui reikia didinti savo pajėgas Afganistane. Tačiau ginčijamasi dėl vieno esminio dalyko: kas tuos karius turi siųsti. Ginčams intensyvėjant, vieninteliu laimėtoju šioje situacijoje lieka Taliban režimas.
Dar prieš nutirpstant sniegui ir NATO viršūnėms susitinkant Rumunijos sostinėje Bukarešte, į Afganistaną atvyks daugiau karių. JAV į šią šalį nusiųs papildomus 3,2 tūkst. jūrų pėstininkų. Buvę aukšto rango karininkai Thomas Pickeringas bei generolas Jamesas Jonesas reikalauja, kad siunčiamų karių skaičius būtų dar didesnis. Savo pasiūlymą jie motyvuoja tuo, kad kai kurios valstybės iš Irako išveda vis daugiau savo pajėgų. Tad kyla klausimas, kodėl jų neperdislokavus Afganistane. Pajėgas Afganistane žada padidinti ir Lenkija. Prancūzija į šalį nusiuntė papildomos aviacijos ir netrukus gali nusiųsti kelis papildomus karius, kurie padėtų apmokyti afganų karius. Naujai iš Didžiosios Britanijos atvykstantys kariai savo dispozicijoje turės daugiau šarvuotų automobilių bei sraigtasparnių.
Vis dėlto problema yra ta, kad, kaip diplomatiškai pareiškė C. Rice, kai kurios šalys savo karius yra dislokavusios žymiai pavojingesnėse vietovėse, į kurias kitos valstybės saviškių siųsti nesirengia. Kanada, Didžioji Britanija bei Olandija, ant kurių krenta sunkiausia NATO misijos Afganistane našta, pagalbos iš sąjungininkių tikrai neatsisakytų. Kanados vyriausybė pareiškė, kad jos kariai neramioje Kandaharo provincijoje ilgiau nei iki 2009 metų gali pasilikti tik vieninteliu atveju, jei sąjungininkai sugebės į pagalbą atsiųsti bent 1 tūkst. papildomų karių. Kol kas savanorių padėti kanadiečiams neatsirado ir bent jau Vilniaus konferencijos metu vargu ar ir beatsiras.
Su didžiausiu spaudimu susiduria Vokietija, kurios kariai, remiantis parlamento įvestai apribojimais, yra dislokuoti sąlyginai ramioje šalies šiaurėje. Kai kurie vokiečių politikos apžvalgininkai jau prabilo, kad toks parlamento apribojimas dalinai paralyžiuoja visą NATO misiją ir apskritai verčia susirūpinti Vokietijos lojalumu aljansui. Tačiau vos keli vokiečių politikai drįstų ryžtis nepaisant visuomenės spaudimo nuspręsti perkelti karius į pietinę Afganistano dalį. Vilniuje viešintis Vokietijos gynybos ministras Franzas Josefas Jungas net neslepia, kad NATO narių tarpe egzistuoja pasidalijimai, o Vokietija nė nesiruošia siųsti karių į Afganistano pietus 2 psl. >
Pranas 2008-02-08 19:57
Man atrodo vienintelis būdas ten taikai pasiekti yra NATO pasitraukimas iš okupuoto krašto.