Kuo skyrėsi Pirmosios ir Antrosios Respublikų politinė patirtis?
Labiau nei tikėtina, kad Vasario 16-sios Lietuvos 90-metis bus sutiktas energetikos liūto riaumojimui užgožiant Lietuvos himno gaidas. Nebent nacionalinės šventės proga Maxima pasiūlytų kokių nors dovanų - nebūdingų nuolaidų, nemokamų makaronų ar švaros priemonių, kurios pakylėtų šiandien pasimetusių lietuvių mases į patriotizmo aukštumas.
Tačiau net tokiomis aplinkybėmis Pirmosios ir Antrosios Respublikų politinės patirties paralelės regisi įdomiai palyginamos. Suprantama, pirmiausiai prašosi lyginami bruožai, kuriais pasižymėjo anas ir šis, dabartinis, politinis sluoksniai, prisiėmę atsakomybę atkurti arba sukurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Apskritai yra gana būdinga nuostata, kad politikoje, kaip ir technologijose, viskas tiesiog nenumaldomai vystosi tokia kryptimi, kuri sutartinai vadinama pažanga. Jei taip, tuomet beveik natūraliai anas Vasario 16-sios Lietuvos politinis sluoksnis įsivaizduojamas truputėlį infantilus, romantiškas, neįvaldęs valstybininkams būdingo žargono ir ciniško elgesio taisyklių. Nemanau, kad šio komentaro atveju būtų išmintinga prisidėti prie pažangos ir atsilikimo svarstybų. Tiesiog atkreiptinas dėmesys į kai kuriuos itin svarbius bruožus, skyrusius anos ir dabartinės Lietuvos politines šaknis.
Pirmiausia pabrėžtina, kad Jono Basanavičiaus, Petro Vileišio, Vinco Kudirkos, Juozo Tumo - Vaižganto karta sąmoningai dirbo kultūrinį - visuomeninį darbą, buvusį pakeliui į nepriklausomybę, daugiau nei tris dešimtis metų. Savo ruožtu politinių tikslų siekimas, nelegalus, o vėliau ir legalus partinis darbas buvo vykdomas irgi kone du dešimtmečius, kol geopolitinės aplinkybės atvėrė vartus valstybės atkūrimo veiksmui. Šis sluoksnis beveik neturėjo kokios nors tiesioginės politinio ir administracinio darbo patirties, išskyrus keletą buvusių Rusijos valstybės dūmos deputatų. Tačiau šis sluoksnis ugdėsi savo vaizduotę ir patirtį nelegalioje visuomeninėje veikloje, o kartais - kaip 1913-jų metų Maskvos universiteto lietuviai studentai - netgi virtualiai praktikavosi šešėlinės Lietuvos vyriausybės darbuose. Tas politinis lietuvių sluoksnis kaupė pajėgas dalyvaudamas tarptautiniuose Europos procesuose, pajėgė jaustis ne tik tautų pavasario stebėtojais, bet ir sąmoningais dalyviais. Vieni daugiau, kiti mažiau jautė Europos politinės kultūros poveikį. Viena aišku: jiems reikėjo kurti valstybės institucijas iš naujo, vienur daugiau (kariuomenėje), kitur mažiau (savivalda) pratęsiant imperinės Rusijos administracinius elgesius. Tačiau anuometinis sluoksnis vis tik negalėjo - net norėdamas - pasijausti kolonijinės administracijos papročių tęsėjais. Iš esmės pati Rusijos politika, apsunkinusi lietuvių dalyvavimą krašto administracijoje, neleido persismelkti tais įgūdžiais.
Palyginkime: Dainuojanti Sąjūdžio revoliucija buvo labiau panaši į stebuklą. Kad ir kaip bandytume mitologizuoti dviejų dešimtmečių istorijos įvykius, turėtume pripažinti, kad rimto savarankiško politinio darbo patirties nebuvo nei dominuojančiame komunistinės nomenklatūros elite, nei nonkonformistiškai besilaikiusioje inteligentijoje. Turiu omenyje faktą, jog sovietmetyje nesant galimybių vystyti legalią partinę - politinę veiklą (negi sovietinė kompartija buvo politinė partija šiandiene prasme?) taip pat neatsirado prielaidų sisteminiam politiniam pogrindžiui. Žinom tuos drąsius ir pasiaukojusius moteris ir vyrus, bet jei jau galime bent didesnę dalį jų mintinai išvardyti, tai reiškia nedidelę jų gausą ir daugiau simbolinį charakterį, bet ne realią jėgą. Dainuojančios revoliucijos žygiui pradėti, pirmiesiems mitingams surengti arba masėms emociškai uždegti- taip, bet Sąjūdžio organizaciniame audinyje tikrai nesimatė lemtingo pogrindininkų vaidmens, jau nekalbant apie porevoliucinius procesus, kurių svarbiausias bruožas - tų veteranų palaipsnis išstūmimas iš politinės veiklos. Sąjūdis įsikvėpė iš legalių nonkonformistų ir net nacionalistiškai nusiteikusių komunistų. Jie jau nusipelnė istorijos šlovę 2 psl. >
Naujienos


















famatus 2008-02-11 21:27
Gerb. 777, paaiškinkite tai ne man, o lenkams. Tai jie nesupranta, kur gyvena.
Sviekas po UTENI@ 2008-02-10 09:29
Kaip tai nepaminetas.Mitingas prie SPORTO RUMU//isterija kilus turint tiksla sutrukditi...
skaitytojas 2008-02-09 22:47
Maironis vienoje kalboje mini dvi Lietuvas: iki Vasario 16-osios ir po jos. Pirmosios Lietuvos...
Simas to 777 2008-02-09 20:59
Manau, kad zmones, pirmaja respublika vadina valstybe nuo 1792 m. geguzes 5 d., kai buvo priimta...