Naujienos
Netrukus Žemę gali pasiekti pirmieji keliautojai laiku, atvykę iš ateities.
Viso pasaulio fizikai nekantriai laukia, kada bus paleistas Didysis hadronų kolaideris (angl. Large Hadron Collider, LHC) – 4,65 mlrd. svarų sterlingų kainavęs galingiausias istorijoje dalelių greitintuvas (nuotraukoje), rašo britų dienraštis „The Telegraph“. Tikimasi, kad šis įrenginys suteiks naujų žinių apie daleles ir kosmose veikiančias jėgas, o taip pat leis atkurti sąlygas, panašias į tas, kurios susidarė netrukus po Visatą sukūrusio Didžiojo sprogimo.
Pasak dienraščio, Maskvos V. Steklovo matematikos instituto profesorė Irina Arefjeva ir fizikos - matematikos mokslų daktaras Igoris Volovičius mano, kad didelio masto eksperimentas netoli Ženevos esančiame Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) gali baigtis pirmosios pasaulyje laiko mašinos sukūrimu, praneša žurnalas „New Scientist“.
Vasaros pradžioje planuojamas kolaiderio paleidimas gali tapti istorine gaire, nes keliauti laiku – jei tai iš viso įmanoma – galima tik į praeitį, skaičiuojant nuo pirmosios laiko mašinos sukūrimo, teigia dienraštis. Taigi, 2008 metai gali tapti „nuliniais“ kelionių laiku metais, tvirtina mokslininkai.
Idėja apie keliones laiku kilo po to, kai Alberto Einsteino kolega Kurtas Gödelis, pasirėmęs reliatyvumo teorija, įrodė principinę persikėlimo į praeitį galimybę, rašo „The Telegraph“.
Po jo hipotezės iškėlimo 1949 m. žymūs fizikai dažnai bandė paneigti šią idėją, nes kelionės laiku prieštarauja priežastingumo principui ir kelia paradoksų atsiradimo pavojų: keliautojas laiku gali grįžti į praeitį ir nužudyti savo senelį, tačiau tokiu atveju išeitų, kad jis pats nebūtų galėjęs gimti.
Tarp kitko, praėjo 60 metų, o fundamentalių prieštaravimų, kodėl keliautojai laiku negalėtų palikti istorikus be darbo, vis dar nėra, pastebi dienraštis.
Pasak Rusijos mokslininkų, kai LHC energija bus sukoncentruota į subatominę dalelę (trilijoną kartų mažesnę už uodą), Visatos „audinys“, kurį mokslininkai vadina erdvėlaikiu (angl. spacetime), gali pasikeisti. Žemės gravitacija silpnai teiškreipia erdvėlaikį, o LHC gali iškreipti laiką taip, kad jis išsilenkęs uždarys ratą. Panašų reiškinį fizikai vadina uždarąja laiko kreive, kuri, bent jau teoriškai, leidžia grįžti į praeitį.
Ši schema artima teorijai, sukurtai dar 1988 m., rašo „The Telegraph“. Tada profesorius Kipas Thorne‘as su kolegomis iš Kalifornijos technologijos instituto Pasadenoje (JAV) pademonstravo, kad erdvės ir laiko tuneliai – vadinamosios kirmgraužos – gali atverti kelią kelionėms laiku. Šią teoriją išpopuliarino Carlo Sagano romanas „Kontaktas“, pagal kurį vėliau buvo sukurtas kino filmas.
Profesorė Arefjeva ir daktaras Volovičius mano, kad LHC pajėgtų sukurti „kirmgraužas“ ir taip užtikrintų kelionių laiku galimybę. „Mes supratome, kad uždarosios laiko kreivės ir „kirmgraužos“ gali susidaryti susidūrus dalelėms“, - aiškina profesorė Arefjeva. 2 psl. >
odeta 2010-02-05 11:54
hyyhtgrjuim
Zmogus 2009-11-28 17:50
This is Bullshit !!!!
expertas 2008-09-20 23:18
Adomas numuse cielka ievai :D
Mr.Tocka 2008-09-20 20:21
Man, tai panašu į vieną istorija, kurią tikriausiai žino visi - tai apie Adoma ir Ieva, bei...