J. Olekas: būtų gaila, jei A. Serdiukovui į Lietuvą atvykti sutrukdė kita priežastis nei liga 6

Anatolijus Serdiukovas, Aleksandras Kolmakovas, Družbos

6	Komentarai

Teksto dydis Spausdinti Persiųsti Pranešk klaidą

 

Lietuvos krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui (nuotraukoje) vakar prakalbus apie tai, kad būtina stiprinti NATO aljanso dialogą su Rusija, penktadienį paaiškėjo, jog šios šalies gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas į Vilnių neatvyks.

J. Olekas kol kas nenorėjo spėlioti, dėl kokių priežasčių pasikeitė Rusijos gynybos ministro planai. Pasak jo, dar iki šio ryto Lietuvos krašto apsaugos ministerija turėjo informaciją, kad Rusijos delegacijai neformaliame NATO gynybos ministrų susitikime vadovaus būtent A. Serdiukovas, tačiau vietoje jo dabar į Vilnių turėtų atvykti viceministras Aleksandras Kolmakovas. Lietuvos krašto apsaugos ministras pareiškė, jog būtų liūdna, jei A. Serdiukovui į Lietuvą atvykti būtų sutrukdžiusi kokia nors kita priežastis nei liga. Tai reikštų, kad prošvaistė, trumpam atsiradusi NATO bei Rusijos santykiuose, vėl pamažu imtų blėsti.

J. Olekas spaudos konferencijoje taip pat kalbėjo apie NATO oro policijos misijos pratęsimą. Laikas, kurį NATO šalis turi saugoti Baltijos šalių oro erdvę, yra paskirstytas iki 2011 metų, tačiau siekiama, kad misija būtų pratęsta bent iki 2018 metų. J. Oleko teigimu, NATO narės į tokį prašymą kol kas reaguoja teigiamai. Oro policijos misija Lietuvai yra labai svarbi tuo atžvilgiu, kad padeda mūsų šaliai sutaupyti daug lėšų, kurios savo ruožtu gali būti investuojamos į karinių pajėgų modernizavimą.

J. Olekas taipogi paneigė pradėjusias sklisti kalbas, kad Lietuva į neramumų draskomą Pietų Afganistaną gali siųsti daugiau savo karių. Krašto apsaugos ministro teigimu, Lietuvos specialiųjų pajėgų eskadronas jau pusmetį veikia Afganistane, be to, į Danijos kontroliuojamą Helmando provinciją nusiųsti taktiniai oro pajėgų kontrolieriai. Lietuviai aktyviai dalyvauja ir civiliniuose projektuose, tarp jų ir Goro provincijos atstatymo darbuose. J. Olekas yra įsitikinęs, kad šiuo metu Afganistane yra dislokuotos optimalios Lietuvos karių pajėgos. Krašto apsaugos ministras užsiminė, kad Lenkija bei kai kurios NATO aljansui nepriklausančios valstybės jau pažadėjo nusiųsti papildomų karių į pietų Afganistaną. 

Tiesa, dėl konkrečių skaičių Vilniuje nesiderama ir, kaip teigė J. Olekas, konferencijoje svarstomi ne tik kariniai misijos Afganistane aspektai. Didelis dėmesys skiriamas ir civiliniams projektams bei konsultacijoms su Afganistane veikiančiais NATO partneriais. Kaip žinia, penktadienio rytą vyko diskusija, kurioje NATO pajėgų Afganistane ISAF atstovai susitiko su savo partneriais iš Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir Pasaulio banko. J. Oleko teigimu, šiuo metu Afganistane yra susiklosčiusi situacija, kad didžiausia atsakomybė už saugumą bei stabilumą šalyje tenka ISAF pajėgoms, tuo tarpu Afganistano kariai tik remia NATO pajėgas. Artimiausiu metu turi būti siekiama, kad situacija pasikeistų ir atsakomybę už savo šalį kartu su ISAF pagalba perimtų patys afganai.

Žurnalistams pastebėjus, kad būtent Baltijos šalys pirmosios susiduria su naujo tipo karyba – kibernetiniu bei energetiniu karu (verta prisiminti vien Rusijos kibernetinius išpuolius per Bronzinio karo paminklo skandalą bei tariamą „Družbos“ naftotiekio avariją), J. Olekas teigė, kad dokumentai dėl Kibernetinės gynybos centro steigimo Estijoje jau parengti, ir Lietuva bus viena iš šio centro rėmėjų. Deja konkrečių planų, kaip užsitikrinti energetinį saugumą, kol kas dar nėra parengta. Kibernetinės gynybos centras veikti turėtų pradėti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. 2 psl. >