Naujienos
Ant Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy stalo guli karinė doktrina, kurioje numatyta panaudoti jėgą, jei Rusija grasins savo kaimynėms iš Nepriklausomų valstybių sandraugos, rašoma dienraščio „Izvestija“ straipsnyje.
Be to, straipsnio autorius Olegas Ševcovas teigia, kad N. Sarkozy žada grąžinti Prancūziją į NATO karines struktūras ir taip visiškai atsisakyti Charles‘io de Gaulle‘io laikų užsienio politikos bei pasinerti į Vašingtono glėbį. Nauja Prancūzijos karinė doktrina, kurios pirminis variantas prezidentui buvo pristatytas šių metų sausio 4 dieną, pateko žurnalui „Figaro“ į rankas.
Teigiama, kad šį dokumentą ruošė Jeanas-Claude‘as Mollet, kuriam N. Sarkozy dar rugpjūtį pavedė parengti taip vadinamą „Baltąją gynybos bei saugumo politikos knygą“. Šiuo dokumentu Prancūzijos karinės pajėgos turėtų vadovautis ateinančius 15 metų. Pagrindinis plano tikslas – kaip galima greičiau sugrąžinti Prancūziją į NATO karines struktūras.
Kaip teigiama, plane numatyta 12 galimų pavojaus scenarijų ir apsvarstytas galimas Prancūzijos ginkluotojų pajėgų atsakas į juos. Tarp numatytų scenarijų yra ir teroristų ataka, ir raketinės atakos pavojus, ir pavojus kitai NATO narei. Tačiau rusus labiausiai sudomino devintasis pavojaus scenarijus, kuriame svarstoma Prancūzijos armijos galima reakcija į Rusijos veiksmus, kuriais gali būti keliamas pavojus kuriai nors Rusijos kaimyninei valstybei.
„Izvestija“ jau piktinasi, kad Prancūzija Rusija priskyrė į potencialių priešų gretas. Dar didesnį pyktį Kremliui kelia tai, kad tame priešų sąraše nėra nei Šiaurės Korėjos, nei Irano, tuo tarpu vieta Maskvai jame buvo suteikta. Dienraštis teigia, kad prancūzai graso Kremliui kariniais veiksmais net ir tokiu atveju, jei per Rusijos bei vienos iš jos kaimynių konfliktą tiesioginis pavojus Paryžiui ir nekils. „Izvestija“ cituoja vieno iš valdančiosios koalicijos politikų Pierre‘o Lellouche‘o žodžius, kad Rusija savo veiksmų Pietų Kaukaze yra didžiausias Prancūzijos priešas už Europos ribų.
Tiesa, „Izvestija“ ironizuoja ir klausia, kaip Paryžius sugebės duoti atkirtį Rusijai Pietų Kaukaze, jei pats nesugeba susitvarkyti savo „strateginių interesų“ zonoje Afrikoje. Dienraštis teigia, kad 12 tūkst. prancūzų karių šiuo metu tarnauja karščiausiuose pasaulio taškuose Afganistane, Kosove, Čade, Libane bei kitur.
Galutinis „Baltosios knygos“, išdėstančios artimiausių metų Prancūzijos karinius prioritetus, variantas prezidentui N. Sarkozy turėtų būti pateiktas kovo mėnesį. Tačiau Rusijos žiniasklaida jau dabar lygina Prancūzijos vadovą su Napoleonu ir svarsto, kada šis, keliaudamas į Rusiją, peržengs Nemuną. Asociacija aiški: Napoleonas 1812 metais Nemuną peržengė pakeliui į Rusijos imperiją, kur prie Borodino kaimo patyrė pralaimėjimą generolo Michailo Kutuzovo armijai.
Labas 2008-02-08 14:36
Rusai visai nepyktų ant prancūzų, jei jie į priešų sąrašą itrauktų Šiaurės Korėją...