Naujienos
Pasibaigus dvi dienas trūkusiam neformaliam NATO gynybos ministrų susitikimui Vilniuje, pats metas trumpai pažvelgti, kokios temos dominavo susitikime.
Oro policijos misija
Šis klausimas Lietuvai buvo bene svarbiausias. Pagal dabartinius įsipareigojimus NATO sąjungininkės Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 metų. Tačiau Lietuvos vyriausybė jau dabar žvelgia į priekį ir viliasi, kad oro policijos misija bus pratęsta bent iki 2018 metų. Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, oro policijos misija yra itin svarbi, nes leidžia Lietuvai bei kitoms Baltijos valstybėms – Latvijai bei Estijai – sutaupyti nemažai lėšų, kurios savo ruožtu gali būti investuojamos į kariuomenės modernizaciją.
Nors susitikimo metu jokių konkrečių susitarimų dėl oro policijos misijos priimta nebuvo, tačiau krašto apsaugos ministras atrodė nusiteikęs optimistiškai ir teigė, kad NATO sąjungininkės teigiamai žiūri į Lietuvos pageidavimus. Tad galime viltis, jog NATO naikintuvai Zokniuose užsibus ir mūsų oro erdvę saugos ilgiau nei iki 2011 metų.
Kibernetinė gynyba
5 Šiaurės Atlanto Sutarties straipsnis skelbia, kad vienos ar daugiau aljanso narių užpuolimas yra laikomas visų jų užpuolimu, todėl susitariančios šalys individualiai ar kolektyviai turi suteikti pagalbą nuo agresijos nukentėjusiai sąjungininkei.
Po 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolių galėjome įsitikinti, kad net atakai prieš civilinius pastatus gali būti taikomi 5 straipsnio reikalavimai. Šiandien galime klausti jau ir kitaip: ar įmanoma, kad šis straipsnis bus pritaikytas ir kibernetinėms atakoms? Su kibernetinėmis atakomis iš Kremliui priklausančių kompiuterių pirmoji per Bronzinio karo paminklo skandalą susidūrė Estiją. Su kibernetiniais išpuoliais vis dažniau tenka kovoti ir JAV bei Didžiajai Britanijai. Tiesa, pagrindinė kibernetinių atakų prieš šias valstybes iniciatorė yra jau ne Rusija, o Kinija.
Vis dėlto atsakymas į ką tik užduotą klausimą veikiausiai neigiamas. Apie tai pareiškė pats aljanso generalinis sekretorius J. De Hoopas Scheferis teigdamas, kad kibernetinė gynyba, taip pat kaip ir energetinis saugumas yra individualus kiekvienos valstybės reikalas. NATO esą gali padėti tik atsiųsdama konsultantus bei mobilias ekspertų komandas.
NATO patiria transformacija ir teigia siekianti atliepti naujus saugumui kylančius iššūkius. Tačiau panašu, kad bent jau artimiausioje ateityje su tais iššūkiais šalys turės kovoti pavieniui. Priešingai nei laukta, Vilniuje nepasirašytas ir Kibernetinės gynybos centro Estijoje kūrimo projektas. Vis dėlto Lietuvos krašto apsaugos ministras lieka optimistiškas ir teigia, kad centras veikti turėtų pradėti dar šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje.
Karas Afganistane
Karas Afganistane dominavo Vilniuje vykusio neformalaus NATO gynybos ministrų susitikimo darbotvarkėje. Tiesa, J. De Hoopas Scheferis iškart perspėjo žurnalistu, kad jokių konkrečių sprendimų Vilniaus susitikime tikėtis yra neverta: esą ministrai į Lietuvą susirinko ne tam, kad pristatytų konkrečius planus, kiek ir kokių karių Afganistaną siųsti. Tačiau derybos dėl papildomų pajėgų neabejotinai vyko. Tik jos buvo surengto už uždarų durų, t.y. ten, kur nepasiekia jautri žurnalisto ausis. Veikiausiai nenorėta į paviršių kelti visų šiuo metu aljansą dalijančių nesutarimų, o jų dėl Afganistano yra itin daug. 2 psl. >
Algimantas 2008-02-12 20:21
Pasimokyti kaip valdyti kraštą, jį ginti, dirbti ir organizuoti karines pajėgas,...
DD 2008-02-10 14:24
Kaip gerbiama galima nuspėti pagal karinę galią...,o ir be to dar kyši iš kišenių...
skeptikas 2008-02-10 13:06
visokių organizacijų veikėjai tik ir ieško kvailių, kurie surengtų panašius susitikimus,...