„Būtinai pasirūpinsiu, kad istorijai išliktų ir nepasimirštų tų Seimo narių pavardės, kurie balsavo už „Leo LT“. Juos laikau niekšais“, sako buvęs disidentas.
Praėjusį savaitgalį 80-ties metų jubiliejų šventė vienas iš labiausiai žinomų kovotojų už Lietuvos valstybingumą, sovietinių laikų disidentas Antanas Terleckas. Jo įkurta Lietuvos laisvės lyga (LLL), pogrindinė tautinė, politinė Lietuvos organizacija, kovojo už Lietuvos Nepriklausomybę nuo SSRS. Vertindamas šių dienų įvykius Antanas Terleckas, kaip jam įprasta, žodžio į vatą nevynioja. Su juo kalbėjosi Tomas Čyvas.
- Visuomenė Jus pažinojo kaip kovotoją, entuziastą, aktyvistą, nuosekliai kovojusį už
savo idėjas. Ar ir dabar dar jaučiatės kovotoju, mėginate būti tiek pat aktyvus?
- Na, visuomenė mane ne visai tokį pažinojo, koks tikrai buvau. Daugelis laikė kažkokiu rėksniu, nors tokiu nebuvau niekada. Net KGB pulkininkui Česnavičiui viešai 1988 m. birželio 14 d. atleidau už visus per 25 jo „auklėjimo“ metus patirtus nemalonumus. Net daugelio bendražygių likau nesuprastas. Daugelis mano draugų sakė, kad to nereikėjo.
Nekalbant apie A. M. Brazauską. Kai jis balotiravosi į prezidento postą, vienintelis parašiau straipsnį apie tai, jog jis neturi moralinės teisės kandidatuoti. Laikiau ir tebelaikau jį Lietuvos valstybingumo priešu, tačiau kai prie Seimo pamačiau ant jo spjaudančias nelabai simpatiškas močiutes – supykau. Paklausiau policininkų – kodėl neduoda bananų. Jei jau žmonės išrinko – negalima spjaudyti ant savo valstybės.
Prisimenant, kaip toks mano įvaizdis buvo formuojamas, turiu pasakyt, kad čia neapsiėjo be KGB. Jie juk tyčia siuntė net vadinamąsias „megztąsias beretes“, kurios buvo stribų našlės ir pan. Dalis jų kompromitavo mane, kita dalis, pvz., V. Landsbergį.
Visada mitinguose nuo tų provokatorių, kurie buvo siųsti tyčia, turėjau saugoti tai A. M. Brazauską, tai Č. Juršėną.
- Jūsų visada deklaruotas tikslas – Lietuvos laisvė. Į šią sąvoką, per dvidešimt metų talpinta daugybė dalykų ir nurodyti skirtingi kriterijai. Kažkas manė, kad užtektų ekonominio savarankiškumo. Paskui sakyta, kad laisvi būsim kai išeis rusų kariuomenė. Vėliau manyta, kad laisvė bus įtvirtinta tada, kai įstosime į NATO ir ES. Visi šie etapai lyg ir praeitis, bet ar tikslas pasiektas? Kaip manote?
- Ne. Tikslas nepasiektas. Už tai atsakingi mūsų politikai, kurie pirmieji tapo valstybės vadovais. Jiems pritrūko patirties. Paimkime V. Landsbergį, ant kurio kariami visi šunys. Nesu iš tų, kurie jį koneveikia, bet ir jam pritrūko patirties. Tai išryškėjo jau pirmą dieną. 1990-ų m. kovo 11-ąją Nepriklausomybė kažkodėl paskelbta tik vakare. Juk reikėjo tą daryti iškart ir eiti su žmonėmis švęsti.
Toliau irgi pritrūko patirties bei ryžto. Kaip galima buvo leisti A. M. Brazauskui tapti prezidentu? Pirmajam sekretoriui partijos, kuri žudė tautą! Tai, kas dabar vyksta, yra anų dienų klaidų tąsa. Beje, žmonių, kuriems būtų užtekę ekonominio savarankiškumo SSRS sudėtyje, ir tada buvo labai daug.
- Tai ko gi trūksta, kad būtų pasiekta tai, dėl ko kovojate tiek metų?2 psl. >
Naujienos


















alex 2010-02-21 23:07
Ne tik priešus, bet ir lentiajus ir visokius karalius
kepalui 2008-02-12 06:38
Gal turi nors viena argumenteli, kodel korupcinis projektas gali buti geras?:)
to kepalas 2008-02-12 01:15
Apšiko tautą, jo? "Lietuvos rytą" skaitei, asileli, darai čia tokias durnas išvadas:))
/ 2008-02-11 22:58
Šiaip tai tikrai drasus žmogus.