Jau trisdešimt metų dirbu gydytoju ortopedu traumatologu. Mačiau daug ministrų, daug biurokratų kvailysčių ir priimamų sprendimų, kurie tapo įstatymais.
Vadovaudamiesi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) voliuntaristų ekspertų kliedesiais, per pastaruosius dvylika metų seimai, komunistinės prigimties partinės šutvės sistemingai vykdė ir vykdo sveikatos apsaugos sistemos griovimą ir dehumanizavimą. Kalbama apie sveikatos sistemos „reformos reformą“, nežinant ką, kur, kada, kaip reikia reformuoti. Skiriant ministrą tinka ir ciniški palyginimai: „Ne visi gali valgyti prabangiuose restoranuose, ir ne visi vienodai gali gydytis“. Užtenka, kad būsimas ministras pasakytų magiškus žodžius: „Vykdysiu reformą...“,– ir uždegama žalia šviesa į aukštą valstybės postą. Sveikatos apsaugos ministerijoje iki šių dienų „trinasi“ tie patys „šlovingos“ kompartijos funkcionieriai. Savaime suprantama, ten, kur milijardai litų skirti Lietuvos piliečių sveikatai, ten yra ir „grifai“, ieškantys sau naudos.
Man, kaip gydytojui praktikui ir Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pavaduotojui, esama padėtis ir dvylikos metų ėjimas į humaniškiausios profesijos naikinimą, kai sveikatos apsaugos ministerijai vadovavo A. M. Brazausko, A. Kubiliaus, A. Paulausko partijų deleguoti ministrai, nėra priimtini. Todėl negaliu atsistebėti, kad per kiekvienus rinkimus piliečiai praranda atmintį, balsuoja už populistus arba už tuos, kurie tiesiai šviesiai pasako: „Rinkimai baigėsi, pažadus pamirškit“.
Ką daryti, kad ligoniai neišsigąstų, kai gydytojai juos apleis? Minėtas klausimas ir gąsdinantis pavadinimas buvo viename iš Lietuvoje leidžiamų propagandinių, oligarchų valdomų dienraščių. Laikraščio pavadinimo sąmoningai neminiu, nes jo vyr. redaktoriaus pavaduotojas yra laišku mums pranešęs, kad jį domina tik Seimo partijos. Suprask, pinigai.
Lietuvos socialdemokratų sąjunga sakė ir sako, kad užteks nesąmonių. Sveikatos apsaugos sistemoje pavadinimų keitimas iš ligoninės į viešąją įstaigą, iš ambulatorijos, poliklinikos į PSPC, iš medicinos sesers, medicinos felčerio į slaugytojus, ir nepertraukiamo gydymo proceso vertimas į paslaugų teikimą – tai ne reforma. Patariant LLRI ekspertams, gavome tokius įsakymus ir įstatymus, kokių ir buvo galima tikėtis. Neliko moralės, žmogiškos šilumos, atsakomybės, pareigos, atjautos, nes paslaugų teikimas yra rinkos terminas. Rinkoje jokių Hipokrato priesaikų nėra ir negali būti. Yra tik kvotos, limitai, įkainiai, neaiški statistika, neaiškus apmokėjimas už darbą, Yra monstras – Ligonių kasos, kurios žarsto visų dirbančių žmonių ir ligonių pinigus, kadangi gydymo kaip nepertraukiamo proceso neliko, o liko tik paslaugos, už kurias ligonių kasos moka kiek nori, kam nori ir kada nori. Šiai nesibaigiančiai reformai vadovauja ministerija su besikeičiančiais ministrais. Kai kurie netekę visuomenės politinio pasitikėjimo ministrai tuo pačiu buvo ar yra Seimo nariai ir tam tikrų valstybininkų – oligarchų statytiniai. Jie savo ministerijų finansinius išteklius dažnai be jokios gėdos panaudoja savo asmens ir savo partijų reklamai. Žinodami mūsų žiniasklaidos apetitus, suprasime, kad tam reikalui reikia nemažai pinigų. Išvada viena – reikia sustabdyti šitą pseudoreformą, suskaičiuoti pinigus, įvertinti galimybes ir tartis su gydytojais kaip spręsti iškylančias problemas 2 psl. >
Naujienos


















dale 2010-01-29 19:06
fainas daktariukas
Romka 2009-01-05 12:33
Akelaitis gaidžiu gaidys,jis ne gydytojas o alchoholikas...
ALOCHA 2008-02-21 10:09
man atrodo,kad eilini karta viskas atsimusa i pinigus
LINAI, gerbėjai 2008-02-18 14:55
Netuos gerbiate, gerbiamoji Lina. Konkurencija vyks tarp medikų, bet jos dalyviais bus tik tie,...