Naujienos
Konstruktyvi politinio ir visuomeninio gyvenimo kritika yra neatsiejama demokratijos dalis. Diskusijoje gimsta sutarimai, naujos mintys, pagarba oponentui, apsikeičiama nuomonėmis. Tačiau artėjant rinkimams dabartinėje Lietuvos viešojoje erdvėje geometrine progresija dauginasi vienpusiški vertinimai bei interpretacijos. Gaila tik kad Lietuvos užsienio politika tampa abejotinų politinių taškų rinkimo vieta. Dr. Laimos Andrikienės noru ginti Lietuvos interesus Europos Parlamente ir už jo ribų (ypač žiniasklaidoje) niekas neabejoja. Gaila, bet šiomis dienomis pasirodęs L. Andrikienės straipsnis „Kirkilo juokas... pro ašaras“ pasižymi netiksliu informacijos pateikimu, primenančiu politikavimą „užsilipus ant bačkos“.
Diskusijos ir visuomenės informavimo vardan galima priminti Lietuvos institucijų pozicijas dėl Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio „Nord Stream“ dujotiekio tiesimo. Nuo pat pradžių Lietuvos Vyriausybė ir kitos Lietuvos institucijos ir šalyje, ir užsienyje nuosekliai reiškė abejones „Nord Stream“ atžvilgiu. Iki šiol neaišku, kokios bus dujotiekio tiesimo pasekmės Baltijos jūros ekologinei sistemai dėl galimo jūros užteršimo ar pažeidus cheminio ginklo „laidojimo“ vietas. Įvertinimo reikalauja ir grėsmės Baltijos jūros šalių kariniam saugumui. Ne paslaptis, kad „Nord Stream“ nepadidina dujų tiekimo diversifikacijos Baltijos valstybėms.
Mūsų visų rinkta ir mums atstovaujanti valdžia netyli ir nemano, kad maža valstybė nieko negali pakeisti. Lietuvos susirūpinimas „Nord Stream“ dujotiekio poveikio Baltijos jūrai klausimais buvo išsakytas politiniuose pareiškimuose ir daugkartiniuose Lietuvos institucijų atstovų susitikimuose su užsienio valstybių pareigūnais. 2006 m. gegužės 12 d. Seimo Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas pasisakė prieš „Nord Stream“ dujotiekio statybas ir pasiūlė ieškoti alternatyvių gamtinių dujų tiekimo galimybių. Vėlesniuose dokumentuose šie komitetai ne kartą pabrėžė nepriklausomą „Nord Stream“ poveikio aplinkai vertinimo studijos būtinumą bei alternatyvių projektų nagrinėjimą. 2006 m. gruodžio 1 d. Vilniuje vykusiame Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų Užsienio reikalų komitetų pirmininkų susitikime buvo pasirašytas bendras pareiškimas dėl „Nord Stream“ dujotiekio, kuriame raginama įvertinti šio projekto įtaką Baltijos jūros ekosistemai ir atlikti teisinį bei nepriklausomą poveikio aplinkai įvertinimą. 2007 m. vasario 14 d. Seimo Užsienio reikalų komitetas patvirtino išvadą, kurioje nutarta bendromis Lietuvos institucijų pastangomis kelti projekto pavojaus Baltijos jūros ekosistemai, grėsmių aplinkinių valstybių gerovei, žvejybai, turizmui ir socialinėms sritims temą įvairiuose tarptautiniuose forumuose. Tai, beje, ir buvo nuolat daroma. 2007 m. vasario 12 d. Užsienio reikalų ministerija kartu su Vilniaus universitetu ir Aplinkos ministerija suorganizavo tarptautinę konferenciją, skirtą „Nord Stream“ pasekmėms aptarti. 2007 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė rezoliuciją, kuria tarptautinė bendruomenė kviečiama neleisti Rusijai ir Vokietijai tiesti dujotiekio Baltijos jūros dugnu, prieš tai neįvertinus galimų tokio projekto alternatyvų bei neatlikus išsamaus poveikio aplinkai tyrimo 2 psl. >
Snobas 2008-02-20 21:02
Tikra antiutopija. "Privataus kapitalo" - akcinio kapitalo susiliejimas su valstybiniu kapitalu...
Jocas 2008-02-13 11:49
Straipsnis papilsto iš tuščio į kiaurą.Baltijos jūra,kaip ir prastuomenė po...