Naujienos
Foto: News Bridgepix.
Nors abi šias šalis sieja tokia pati sovietinė praeitis, tai dvi skirtingos valstybės. Neišleidžiant iš akių panašios patirties ir vienodos starto pozicijos, perspektyvas tapti Aljanso narėmis reikėtų vertinti atsižvelgiant į jų unikalią dabartinę padėtį.
Be to, Rytų bei Vidurio Europos šalių integravimosi į Vakarus schemoje kitas žingsnis buvo įstojimas į Europos Sąjungą (ES). Paskutinės visą šį „paketą“ įveikė Rumunija ir Bulgarija, ES narėmis tapusios 2007-aisiais. Atrodo, kad į kitą pretendentų integruotis į Vakarų struktūras „krepšelį“ patenka Gruzija ir Ukraina.
Ukrainos lyderiams reikia būti labai atsargiems ir daug laviruoti, nes reikalai su ėjimu NATO ir apskritai Vakarų link šioje valstybėje nėra paprasti. Tiesa, sausio pabaigoje informacinė agentūra „Reuters“ pastebėjo, kad Ukrainos provakarietiški pastarųjų metų žingsniai jau ima duoti rezultatų: sėkmingai baigusi derybas, nuo vasario mėnesio šalis tapo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare. Čia galima priminti, kad Ukrainos provakarietiška orientacija labai nepatenkinta kaimynė Rusija dėl narystės PPO derėtis niekaip nebaigia. Jau artimiausią mėnesį prasidės Ukrainos derybos dėl Laisvosios prekybos sutarties su ES. Ukrainai, kurios beveik pusė viso importo yra iš Sąjungos šalių, be abejo, tai bus naudinga.
Ukraina yra svarbi ES energetinių išteklių tranzito šalis. Pirmojo oficialaus vizito į ES institucijas atvykusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko Briuselyje pareiškė, kad jos šalis nesitaikstys su šešėliniais energetikos magnatais ir kovos dėl viso regiono bei ES energetinės nepriklausomybės. Vis dėlto nė vienas ES pareigūnas neužsiminė apie kada nors galimas derybas dėl Ukrainos narystės ES.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Volodymyras Ohryzka sausio viduryje NATO generaliniam sekretoriui Jaapui de Hoopui Scheferiui įteikė visų trijų aukščiausių šalies vadovų (Prezidento, Aukščiausiosios Rados pirmininko ir Ministrės pirmininkės) pasirašytą prašymą leisti prisijungti prie NATO narystės veiksmų plano. Bet Ukrainos opozicija, protestuodama prieš NATO, sausio 25-ąją sutrikdė parlamento posėdį. Maždaug dvi dešimtys deputatų blokavo parlamento pirmininko darbo vietą ir kėdėmis užtvėrė įėjimą į plenarinių posėdžių salę. Plakatai skelbė: „NATO – ne“, „NATO – niekada“ ir „NATO – šalin nuo Juodosios jūros“. Šalia parlamento pastato NATO priešininkai ir šalininkai surengė demonstracijas. Rusija taip pat įspėjo Ukrainą dėl jungimosi prie NATO. Tai esą turės neigiamų padarinių dvišaliams santykiams. Rusijos Dūma denonsavo tarpvalstybinį susitarimą su Ukraina dėl naudojimosi pastarosios ankstyvojo raketinio antpuolio perspėjimo radiolokacinėmis stotimis. Nors šį sprendimą lėmė daugiausia ekonominiai bei technologiniai motyvai, Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Nikolajus Pankovas pareiškė, kad tai esąs atsakymas į skubotą Ukrainos judėjimą NATO link.
Interneto dienraštis „Korrespondent.net“ neseniai panešė, kad Ukrainos saugumo tarnyba sausio 22-ąją užvedė baudžiamąją bylą dėl raginimų pažeisti Ukrainos teritorinį vientisumą. Pasirodo, tuo užsiima vadinamojo susivienijimo „Liaudies frontas Sevastopolis–Krymas–Rusija“ atstovai, raginantys prijungti Krymą prie Rusijos panaudojant jėgą bei pakeisti konstitucinę santvarką šalyje. Praėjusių metų rugsėjį prorusiškų organizacijų atstovai prie Rusijos generalinio konsulato Simferopolyje surengė mitingą-piketą, kuriame, be kitų šūkių, buvo ir raginimų priešintis šalies stojimui į NATO 2 psl. >
alex 2010-02-21 23:06
Gal tyegu tos šalys susitvarko primisuia savio kieme