Jau greit pusmetis, kai Priekulėje, buvusiame KBG pastate Klaipėdos gatvėje, veikia Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus. Be sostinėje esančių memorialų ir privačių asmenų istorinių rinkinių rezistencijos tema, tai tik antrasis visoje šalyje tokios paskirties po Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus Marijampolėje.
Ekspozicija ir fondai
Pagrindiniame fonde sukaupta per 360 fotokopijų ir nuotraukų. Pagalbinio fondo kompiuterinėje laikmenoje yra 167 atšvaitai. 54 politinių kalinių ir tremtinių išsaugoti ir padovanoti daiktai. Laiškai, eilėraščių, dainų tekstai, sukurti kalint už grotų anglių kasyklose ar parašyti prie spingsulės po sunkaus, alinančio darbo Sibiro miškuose. Kalinių ženklai ir numeriai. Rankdarbiai, perpinti ilgesiu Tėvynei, motinai, gimtinei. Taip pat iš ten parsivežti buities rakandai.
Aprašyti visi Kęstučio apygardos Butigeidžio brigados Dariaus rajono žuvę partizanai - 236 (jų gimimo, žūties datos, būrių dislokacija, ryšininkai).
Muziejaus fonduose sukaupta ne viena dešimtis originalių dokumentų, vaizdo įrašų, istorinių tyrimų bei kitos rašytinės ir vaizdinės medžiagos. Dalis jos eksponuojama trijose salėse, 64 stenduose bei trylikoje vitrinų.
Muziejaus įkūrimui išleista 73880 litų. Lėšos gautos iš įmonių, verslininkų, pasipriešinimo kovų dalyvių artimųjų ir pavienių asmenų, taip pat Nyderlandų fondo. 33 tūkstančius litų skyrė Klaipėdos rajono savivaldybė.
Remonto darbai tebevyksta: tvarkomas stendų apšvietimas bei patalpų šildymas. Tam lėšos skirtos iš rajono biudžeto. Muziejaus įkūrimo organizatorius Česlovas Tarvydas sako esąs labai dėkingas rajono valdžiai už patriotiškumo idėjų sklaidos supratimą.
- Vien savanorių jėgomis buvo suremontuotas pastatas ir su jų geranoriška pagalba įrengti stendai, - priduria muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė, teigdama, jog žmonių parama kaupiant eksponatus bei skleidžiant visapusišką informaciją apie muziejaus veiklą paneigia plintančią nuostatą, kad daugeliui lietuvių stinga tautinės savigarbos, orumo ir net paprasčiausio padorumo.
Lankytojai
Visų lankytojų, pravėrusių muziejaus duris nuo jo atidarymo pradžios – šių metų liepos 22 dienos, nesuskaičiuosi. O ir suskaičiuoti būtų nelengva. Vieni stropiai apžiūrinėja nuotraukas, kiti labiau domisi tremtinių ir politinių kalinių relikvijomis. Dar kiti tik pavaikšto po memorialinę teritoriją, fotografuoja kryžius, padeda gėlių. Vėlinių dieną nemažai žmonių, vykdami į kapines, prie kryžių ir paminklų uždegė žvakeles, papuošė juos rudeniniais žiedais.
Atsiliepimų knygoje įrašai asmenų, atvykusių iš Klaipėdos, Šilutės, Tauragės miestų ir rajonų, Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Vilniaus. Muziejaus sumanytojams ir kūrėjams už entuziazmą padėkojo europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistės Nijolės Baužytės grupė, kurianti telefilmus apie Lietuvos miestelius, rugsėjo mėnesį muziejuje nufilmavo ekspoziciją ir interviu su Sabina Vinciūniene. Atsiliepimų knygoje grupė parašė: “Ačiū, kad saugote Tautos atmintį“ 2 psl. >
Naujienos


















Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.