Laisvę ir gerovę užtikrina pastangos ir valia, o ne prigimtinė teisė bei „nusistovėjusi tvarka“.
Savo komentaru norėčiau ne tik įsiterpti į diskusiją tarp Imanto Meliano ir Gintaro Ronkaičio, bet ir šiek tiek nusistebėti lietuvių, kuriems pripažinimo ar nepripažinimo tema dar neseniai (18 metų yra nedaug net žmogui) buvo itin aktuali, „mandrumu“. Pati Lietuva, kad ir kaip preciziškai ji grindė savo teises, dėl „nusistovėjusios tarptautinės tvarkos“, „sienų neliečiamybės“ ir kitų fantastiškai realių išmastymų, iki pat 1991 m rugpjūčio pučo Maskvoje atomazgos, buvo pripažinta tik Islandijos ir Danijos. Negi bent asmeninė atmintis nekliudo naiviai tikėti, jog jų laisvę ir gerovę užtikrina prigimtinė teisė bei „nusistovėjusi tvarka“, o ne kažkieno pastangos ir valia.
Kokių tik, įmantriausių, analogijų neprigalvota kalbant apie nepriklausomo Kosovo apsisprendimą pasiskelbti. „Pandoros skrynia“, „džinas iš butelio“ ir panašiai. Tokių „butelių ir džinų“ situacijomis ir karikatūromis galima aprašyti pusės Europos valstybių atsiradimą. Ir net ne tik Europos. Jei kas nors sąžiningai peržvelgs JTO narių sąrašą, turės pripažinti, kad tūkstantmečiu ir nenutrūkstančiu valstybingumu ten gali girtis tik klaikiai menkutė mažuma ir ta pati turėtų amžinai aiškintis dėl teritorinių niuansų.
Tvarka ir netvarka
Pirmiausia, apie chaosą. “Teoriškai į nepriklausomybę galėtų pretenduoti kiekvienas šio plataus pasaulio kaimas, jei dauguma gyventojų būtų už (jau nekalbant apie miestus). Tačiau toks procesas nugramzdintų pasaulį į chaosą,” – rašo kolega G. Ronkaitis. Taip, esu priverstas atsakyti, bet ar privalo pretenduoti ir ar būtinai tai bus? Nei Lietuvoje, nei kitur nėra įstatymo draudžiančio vaikščioti ausimis, o ne kojomis, bet ar aptinkama tiek jau daug norinčių tai praktikuoti? Negi išties manoma, kad, kad vien “dėl precedento”, kurių istorija prikepė devynias galybes, ims ir pradės save fantazijomis kankinti visi Šveicarijos kantonai?
Tai, kad JAV prezidentas W. Wilsonas, su visais savo “punktais” ir tautų apsisprendimo teise, pagal G. Ronkaičio ir kitų kolegų logiką, turi būti įrašytas į pasaulio tvarkos darkytojus – niekai. Tik štai nesmagi bėda - neaišku, ką, pagal tokį “pasaulinės tvarkos puoselėjimą”, dabar daryti latviams, jei būsime nuoseklūs puoselėtojai. Kur “broliukams” susigėdus grąžinti savo valstybingumo regalijas – Maskvoje ar Berlyne – tepasakys “chaoso” priešininkai. Aš nekompetentingas. Ar Rusija gali neigti Moldovos teisę egzistuoti tik todėl, kad yra dar Rumunija, tegul irgi paaiškina oponentai. Smalsu sužinoti jų nuomonę - be jokios ironijos.
Kai subyrėjo Habsburgų imperija, kuri irgi kažkada buvo „nusistovėjusi“ ir visuotinai teisėta, kažkam tai irgi buvo chaosas ir “harmonijos trikdymas. Ar nuoseklumas, vystant tvarkos teoriją, atneštų ir dabar (daugybėje vietų) atneša daugiau chaoso ir kraujo, ar palaimingos taikos – nėra taip jau akivaizdu. Pagaliau, ar visiems gera gyventi toje „tvarkoje“? Pavyzdžiui Grozne.
Apie Balkanus ir ne Balkanus
Belgrado valdyta imperija nuo sovietinės skyrėsi tik mastais, geografine padėtimi ir kiek savitu “brandaus socializmo” stiliumi, o taip pat tuo, kad nepasigamino branduolinio ginklo. Jos kruvina agonija irgi skiriasi nuo rusiško analogo tik tuo, kad ją, dėkui Dievui, pavyko galutinai pribaigti. Žinau, kad gresia “amerikonų tarno”, “jankių padlaižio” etiketės ir galiu patikinti, kad mane tai tik linksmina. Mat atvirai manau, kad gyventi kur JAV, ar Nyderlanduose, ar kitoje ramioje vietoje ir būti antiglobalistu, radikaliu pacifistu ir kovotoju prieš “amerikoniškąjį imperializmą” yra net kažkiek suprantama. Bet štai svajoti apie JAV „imperializmo krachą“ būnant Marijos žemės patriotu, reikia dar ir neeilinio kvailumo arba chroniškos rusofilijos. “Jankių” išėjimas namo ir nesikišimas į niekur, šiuo metu reikštų labai jau banalų pasirinkimą. Arba eiti ieškoti laisvės bei nepriklausomybės J. Lukšos-Daumanto pėdomis, arba, kaip A. Sniečkus ir AMB, „ir tada dirbti Lietuvai bei nusistovėjusiai tvarkai.“
Kalbant apie Kosovo „pasmerktumą“ būti Vakarų protektoratu, belieka priminti, kad šio „prakeikimo“, be jokios abejonės, egzistuojanti ir savo valią aiškiai išreiškusi kosoviečių politinė tauta siekia kur kas labiau, nei juodkalniečiai ar makedonai „tikresnės“ nepriklausomybės.
Galima sakyti, kad visa tai sudėtingų dalykų paprastinimas ir tai bus kažkiek tiesa, tačiau būtent mąstymo paprastumas kartais leidžia priimti efektyvius sprendimus. JAV vadovaujamo NATO aljanso įsikišimas 1999-aisiais į šventus ir neliečiamus Jugoslavijos vidaus reikalus, kai taip buvo itin greitai nutrauktas albanų skerdimas šeimomis ir vijimas iš namų atiminėjant pasus valstybės, kurioje juos norima dabar priversti gyventi – geras įrodymas. Jokia tarptautinė teisė ir „pasaulinė tvarka“ ligi šiol realiai taip ir nepasiūlė, o manau, kad greit ir nepasiūlys visiems vienodai tinkamų receptų - ką daryti su valstybės įsigeidusiais „kaimais“. Kas yra Lietuva, kur žmonių kiek mažiau nei Manhattane – irgi, norint, galima svarstyti. Vadovaujantis realiąja politika, nematau ničnieko juokingo tame, kas kelia „liūdną šypseną“ G. Ronkaičiui. „Jei Rusija prieš Kosovo nepriklausomybę – tada mes UŽ. Nes Rusija imperialistinė ir „pusiau fašistinė“ valstybė. Tokie argumentai gali sukelti tik liūdną šypseną,”- teigia kolega. Aš irgi pakritikuočiau aptariamą I. Meliano teiginį - už nesuprantamą nuosaikumą įterpiant žodį “pusiau”. Mes privalome būti “už”, todėl, DĖL KO Rusija yra “prieš”. „Prieš“ ji yra todėl, kad, kaip minėjau, sugriuvusi Jugoslavija yra jos pačios mažasis analogas. Tad jei ir galima iš ko nors čia pasišaipyti, tai būtent iš Kremliaus gaujos pastangų išnaudoti „Kosovo kortą“ savo užgrobtose Gruzijos bei Moldovos teritorijose bei ją kišti giliai į rankovę, kai kalbama apie Čečėniją. Tiesiog neįmanoma nepasimėgauti tokiu viešu „putinistų“ politinės šizofrenijos demonstravimu. JTO ji gali sau tai leisti dėl veto teisės ir branduolinio ginklo. O „visiškas izoliavimas“ Kosovui negresia. Ne visur „nusistovėjusią tvarką ginanti“ Rusija gali panauduoti tuos savo šventus kozirius.
2010.03.12 18:32
Akivaizdžius dalykus yra, ko gero, sunkiausia įrodyti. Rusijoje Antrojo pasaulinio karo tema – tai greičiau nacionalinės religijos ir valstybės įtvirtintos teologinės doktrinos klausimas. Kaip pastebėjo rašytojas Borisas Strugackis: „Atmintis apie Didįjį Tėvynės [karą] tapo šventa. Nebėra daugiau nei sąvokos „tiesa apie ...
2010.03.12 16:20
Degalinę Gruzdžiuose (Šiaulių raj. ) valdantis šiaulietis verslininkas Aleksandras Skirmantas gailėjo pinigų kuro talpyklų apsaugos priemonėms, todėl vagys per tris kartus iš degalinės nušvilpė apie 7 tonas kuro už beveik 20 000 litų.
Degalai „nugaravo“ be pėdsakų
2010.03.12 15:25
Lenkijai ir Lietuvai pavyko atskirti strateginės svarbos klausimus nuo einamųjų dvišalių santykių problemų ir ateityje šalys neturi leisti įkalti pleišto į gerus dvišalius santykius, teigia Seimo vadovė.
2010.03.12 15:13
Seime vyksta tarptautinis Demokratijų bendrijai priklausančių šalių parlamentarų susitikimas.
2010.03.12 14:17
Saulė apšviečia tvarkingai išsirikiavusią kelių šimtų žmonių, kurių rankos tvirtai spaudžia vėjyje plevėsuojančias vėliavas, koloną. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas eitynėms pasiruošusiam jaunimui palinki sėkmingo žygio ir kolona tvirtai pajuda į priekį.
2010.03.12 11:39
Kovo 11 dieną Briuselyje su naujuoju energetikos komisaru Günther Oettinger susitikęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas aptarė Lietuvos branduolinės energetikos politikos ir Baltijos šalių integracijos į Europos energetikos tinklus klausimus.
2010.03.12 11:25
Moralinės ir kultūrinės vertybės šiandienos Europoje neretai pateikiamos kaip kišimasis į privataus gyvenimo teises bei laisves ir tampa tarsi atgyvena, apgailestavo Seimo Pirmininkė, sveikindama parlamentinės grupės "Už žmogiškąjį orumą" įsteigimą.
2010.03.12 11:10
Kovo 11-osios naktį įsilaužta į tris mažų miestelių parduotuves, vagis labiausiai masino cigaretės.
2010.03.12 11:00
Nepriklausomybės atstatymo dvidešimtmetis be šventinių renginių dar paženklintas ir skambiais nusivylimo pareiškimais. Pirmasis atkurtos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis pareiškė, jog po dvidešimties metų Lietuva tik kitaip perdažyta, žymus aktorius Regimantas Adomaitis paskelbė nepriklausomos Lietuvos nerandąs ir ...
2010.03.12 10:54
Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį šalyje pavogta mažiausiai 11 valstybės vėliavų, iškeltų prie namų.
2010.03.12 10:43
Akivaizdžius dalykus yra, ko gero, sunkiausia įrodyti.
2010.03.12 10:20
Saulėtą, nors ir šaltą kovo 8-ją moterų rankose spalvingi tulpių žiedai, palydėti gražių žodžių. „Moteris – gyvybės ir dieviškosios dvasios nešėja“ sakė LR Seimo narys prof. Arimantas Dumčius Kauno Valstybiniame muzikiniame teatre vykusioje konferencijoje „Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis: moterų ...
2010.03.12 09:55
Apie tai, kaip Nepriklausomybės dieną minėjo uostamiestis - Miko Vitkausko fotoreportažas:
2010.03.12 08:11
Ar nepriklausoma Lietuvos Respublika - jau istorija? Koks mūsų juridinis statusas įstojus į Europos Sąjungą? Ar mes jį suvokiame ir mokame pasinaudoti? Ar yra vilties, kad mūsų padėtis Europos Sąjungoje kada nors pasikeis? Ir kas turėtų reguliuoti šitą padėtį?
2010.03.12 07:07
Šio straipsnių ciklo tikslas nėra pateikti tobulus ir galutinius atsakymus. Tai ne vieno žmogaus jėgoms, tuo labiau viename straipsnyje. Be diskusijų ir ginčų lengva suklysti.
2010.03.11 23:59
Kovo 11-osios renginiuose dalyvavęs signataras Stasys Malkevičius vėlų ketvirtadienio vakarą, per posėdį Kovo 11-osios istorinėje salėje, pasijuto blogai.
2010.03.11 22:10
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina jaunimą neišvykti iš Lietuvos ir pabrėžia, kad valstybės ateitis priklausys nuo to, kokią ją mes patys sugebėsime susikurti.
2010.03.11 20:35
Nepriklausomybės akto priėmimo 20-mečio proga Lietuvą pasveikino JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. „Man labai malonu pasveikinti kiekvieną iš jūsų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga“, - sveikinime Lietuvai teigia H. Clinton.
2010.03.11 19:59
Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį, vilniečius ir sostinės svečius draugėn subūrė šventinė eisena „Atgimimo keliu“ nuo Sąjūdžio būstinės iki Nepriklausomybės aikštės, kur vyks trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, o Lietuvos žmones pasveikins Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, ...
2010.03.11 19:24
Šiandien, kaip ir kasmet Kovo 11-ąją, patriotiškai nusiteikęs jaunimas eitynėse paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo metines. Eiseną nuo Adomo Mickevičiaus paminklo iki buvusių Koncertų ir sporto rūmų surengė Lietuvių tautinis centras (LTC). Kartu žygiavo ir Kovo 11-osios Akto signatarai Kazimieras Uoka ir Romua
2010.03.11 17:15
1990-ųjų Kovo 11-ąją Aukščiausioje Taryboje, balsuojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, 124 deputatai tarė tvirtą „taip", o 6 - susilaikė. Neutralią poziciją tuomet užėmė lenkų tautybės deputatai, tačiau jų tautietis Česlav Okinčic pasisakė už Lietuvos valstybės atkūrimą.
2010.03.11 16:52
2010 m. kovo 11 d. Šiauliuose iškilmingai paminėtos Nepriklausomybės atkūrimo 20-osios metinės. Ta proga Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto lietuvių filologijos ir ryšių su visuomene IV kurso studentės surengė akciją „Nupinkim vieningą Lietuvą“.
2010.03.11 16:11
Ketvirtadienį Seimas iškilmingai paminėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-ąjį gimtadienį.
2010.03.11 15:59
Kovo 11-osios iškilmingame minėjime kovotojas už laisvę ir demokratiją, Rusijos disidentas Sergejus Kovaliovas pakartojo prieš 20 metų savo pasakytus žodžius: "Atleiskite mums".
2010.03.11 15:43
Lietuvoje švenčiant šalies Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį, atokiau nuo oficialių minėjimų, ant sostinės Tauro kalno, susirinko apie tūkstantį Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) sukviestų žmonių.
2010.03.11 15:26
Į iškilmingą posėdį vakar buvo pakviesti signatarai, esami ir buvę ministrai, kurių po Nepriklausomybės atgavimo buvo vienuolika. Kaip bebūtų, į posėdį be Andriaus Kubilio atvyko tik trys buvęs premjerai: Aleksandras Abišala, Laurynas Stankevičius, Gediminas Kirkilas, - praneša „Lietuvos Rytas“.
2010.03.11 14:01
Kovo 15-18 dienomis Majamyje (JAV) jau septintą kartą Lietuvos nacionalinė delegacija dalyvaus kasmetinėje didžiausioje pasaulio kruizinės laivybos parodoje ir konferencijoje "Cruise Shipping Miami 2010“.
2010.03.11 14:00
Kovo 11-osios akto signataras, du kartus buvęs premjeru Gediminas Vagnorius teigia, Nepriklausomybės dvidešimtmečio proga linkįs valstybei brandesnės politikos. Komentuodamas valstybės atkūrimo darbus politikas teigia. Jog vykdytai ekonominei politikai nebuvę alternatyvos, o kalbos apie oligarchiją Lietuvoje tėra ...
2010.03.11 13:59
Kovo 11-osios - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir visus šalies žmones pasveikino Prancūzijos, Rusijos, Vokietijos, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių vadovai.
2010.03.11 13:46
Europos Parlamento narė Laima Liucija Andrikienė teigia, kad Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos turėtų siekti ES viduje nustatyti bendras taisykles, reglamentuojančias ES šalių ginkluotės pardavimą trečiosioms šalims.
Facebook
Twitter
nusiųsk el.paštu
Skaityti komentarus 30