Diskusijos apie Kosovo nepriklausomybę tęsinys.
Tomas Čyvas
Dėl Kosovo paskutinį kartą
Labai abejoju, kad sausio 13-osios didvyriškas pasiaukojimas ir Vakarų laimėtas šaltasis karas buvo labiau nulemti tarptautinės teisės normų, o ne valios ir pastangų, kad ir kaip tai nepatiktų tikintiems magiška paragrafų galia.
Gerai, kad Lietuvoje daug aistringų ir neabejingų tarptautinėmis aktualijomis žmonių. Net nemaniau, kad jų tiek daug. Diskusija vyks ilgai, bet amžinai nesitęs. Tad paskutinį kartą sureaguoju į pusiau man, o pusiau pasaulio realiosios politikos vanagams adresuotą tekstą. Galiu suprasti Romerio universiteto teisininko, docento Justino Žilinsko pagarbą teisei, kaip savo specialybei ir išankstinei nuostatai, jog politika turi klūpoti prieš teisę. Tačiau jau praeitam straipsnyje siūliau I. Kantą cituoti pilnai ir klupdyti pačią teisę prieš sveiką protą.
Nežinau ar teisės gynyba, ar politika reiktų laikyti oponento pasirinktą diskusijos metodą plėšyti mano tekstą patogiais gabaliukais ir apeliuoti į emocinį faktorių, ko jis pats ragina vengti. Mane ponas teikėsi pavaizduoti dar ir Lietuvos nepriklausomybės priešu.Teigiama, jog mano straipsnyje sumenkinamos “Lietuvos pastangos atstatinėti savo nepriklausomybę teisiškai, nuosekliai, kruopščiai”. Pasak jo, aš teigiu, “kad Lietuvos valia būti nepriklausoma buvo... niekas.” Deja, aš rašiau kaip tik priešingai. Klausiau: Negi bent asmeninė atmintis nekliudo naiviai tikėti, jog jų laisvę ir gerovę užtikrina prigimtinė teisė bei „nusistovėjusi tvarka“, o ne kažkieno pastangos ir valia?“ Labai abejoju, kad sausio 13-osios didvyriškas pasiaukojimas ir Vakarų laimėtas šaltasis karas buvo labiau nulemti tarptautinės teisės normų, o ne valios ir pastangų, kad ir kaip tai nepatiktų tikintiems magiška paragrafų galia.
Kai rašiau apie latvių valstybingumo regalijas, turėjau omenyje, ką ponas J. Žilinskas, manau, suprato, jog iki 1918 m. neegzistavusi Latvijos valstybė turėjo ne ką daugiau juridinių teisių apsispręsti, nei Kosovas dabar. O „tauta“ kosoviečiai yra nė kiek nemažiau nei moldavai, kurių valstybė, iškart po nepriklausomybės paskelbimo, rimtai svarstė, ar neprisijungus prie Rumunijos.
Žmogaus teisių gynimą reglamentuojantys dokumentai paprastai teigia, jog užtikrinti žmogaus teisių neįmanoma neužtikrinant tautos teisių. Kaip tas teises pavyksta užtikrinti tokioje valstybėje, kaip Jugoslavija, galėjo stebėti visi. Visi galėjo matyti ir ko vertas “istorinis” S. Miloševičiaus pažadas “Daugiau niekas jūsų neskriaus”. M. Gorbačiovas irgi žadėjo (ne tik Lietuvai) “sąjungą, kurioje dar negyvenome”, naują federalinę sutartį ir dar visiems po butą iki 2000-ųjų.
Todėl nė kiek negaliu susigėsti ir atsiprašyti sakydamas, kad tą imperiją, kaip ir sovietinę, derėjo pribaigti. Dar kartą pakartoju – džiaugiuosi, kad bent su komunistine Jugoslavija tai padaryta. Agonija buvo lėta ir kruvina, bet ji eina į pabaigą. O teiginio, kad aš automatiškai turiu pritarti ir sovietų vykdytam Lietuvos partizanų pribaiginėjimui, aš jau nekomentuosiu. Tiek Belgradas, tiek Maskva, o ne aš laikė visus nepriklausomybės kovotojus banditais bei teroristais. Ką apie tai mano ponas J. Žilinskas – tegul aiškina pats. Galima tai padaryti ir nekišant į kito lūpas savo paties minčių 2 psl. >
Naujienos






















Nurchaci Ignui ir kitiems 2008-03-05 09:35
Neatsakinėkite Jus tam Tadui - per daug garbės šiam grafomanui.
ignas 2008-03-03 21:54
Azerbaidzane tam, kad nebutu R. Europoj? Gali buti ir ten, ir ten. Kodel Rusija nesutinka? As,...
Tadas 2008-03-03 12:49
Ignai, tai kodėl tos raketos negali būt Azarbaidžene?Dėl melagingo teiginio.Jeigu taip...
Ignas Tadui 2008-03-03 09:05
Pasukinek gaubli. Priesraketinis skydas Europoje reikalingas, kad Iranas negaletu santazuoti...