Arbata – vienas populiariausių gėrimų. Tačiau kiek žinome apie jos poveikį sveikatai?

Kinai arbatą geria jau nuo 2700 metų prieš Kristų. Anot padavimo, apie šį gėrimą buvo sužinota atsitiktinumo dėka. Kadaise imperatorius Shen Nung pirmą kartą paragavo arbatos, kai vėjas atnešė lapelį nuo arbatmedžio tiesiai į jo puodelį, kuriame buvo karštas vanduo.

Anksčiau arbata buvo aukštuomenės gėrimas - tiek prieš tūkstančius metų Kinijoje, tiek XVII a. Europoje. Iki XVIII a. arbatos mėgėjai turėdavo brangiai sumokėti už jos atgabenimą. Laivais iki Europos ji keliaudavo ilgiau nei pusę metų. Tik tuomet, kai Anglija kolonizavo Indiją, Kinijos monopolijai atėjo galas, arbata tapo įperkama, ir dėl to - populiari.

Vokietijos dienraštis „Focus“ atsako į klausimą, ar arbatą gerti sveika.

Žalioji arbata yra sveikesnė nei juodoji?

Tiek žalioji, tiek juodoji arbata yra daroma iš to paties augalo lapelių. Skiriasi tik jų apdribimas: darant žaliąją arbatą, lapeliai tiesiog išdžiovinami, tuo tarpu darant juodąją arbatą lapeliai susukami ir susmulkinami. Vėliau vyksta fermentacija, kurios metu veikiama deguonies arbata įgauna jai būdingą tamsią spalvą ir skonį. Fermentacijos metu išnyksta polifenoliai. Žalioje arbatoje šios medžiagos išlieka, išsaugodamos ir kitas žmogaus organizmui naudingas arbatos sudėtines dalis.

Kava labiau tonizuoja nei arbata?

Kavos pupelėse yra iki 2 proc. kofeino, tame pačiame arbatos kiekyje - nuo 1 iki 5 proc. Tačiau kavos puodelyje kofeino yra daugiau, nes litrui vandens paprastai sunaudojama didesnis kiekis kavos miltelių (apie 50 g), nei arbatos lapelių (apie 13 g). Todėl kavos puodelyje yra du-tris kartus daugiau kofeino nei arbatos puodelyje.

Be to, kofeinas, esantis arbatoje veikia šiek tiek kitaip: jis patenka į organizmą lėčiau, o jo poveikis trunka ilgiau, todėl atrodo ne toks stiprus. Beje, žalioji arbata tonizuoja labiau nei juodoji.

Arbata pakeliuose yra blogesnė nei „palaida“?

Arbata pakeliuose laikoma blogesne, tačiau iš tiesų ji nėra prastesnė, tiesiog ji pagaminta iš smulkesnių dalelių, kurios gamybos metu lieka nuo arbatos lapelių. Šios smulkios dalelės turi didesnį paviršių, todėl jų kontaktas su oru taip pat didesnis. Dėl to arbata netenka daugiau medžiagų ir greičiau apkarsta.

Mėgstantys švelnesnio skonio juodąją arbatą gali rinktis „Pekoe“, kuri padaryta iš visiškai nesmulkintų lapelių arba „Broken“ - ji pagaminta iš smulkintų lapelių.

Žalioji arbata padeda suplonėti?

Iš esmės arbata puikiai tinka norintiems numesti svorį – jeigu ji geriama be cukraus ir pieno, jos energetinė vertė - nulis kalorijų.

Nors yra įrodymų, jog kofeinas sužadina tam tikras smegenų sritis, kurios yra atsakingos už riebalų skaidymą, tačiau trys ar keturi puodeliai arbatos per dieną neturi jokio poveikio. Kad svoris pradėtų mažėti, reikia išgerti didžiulius kiekius arbatos, tačiau tuomet neigiami padariniai nusvertų teigiamus: pagreitėtų pulsas, atsirastų prakaitavimas, nerimas.