Naujienos
News Bridgepix nuotr.
Šiandieninės technologijos leidžia be vargo pasiklausyti ir fiksuoto ryšio, ir mobiliųjų telefonų pokalbių. Tokią operatyvinę veiklą Lietuvoje vykdo 8 tarnybos, tačiau tik 1 proc. padarytų įrašų atsiduria ant teismų stalo. Kam naudojami, ar tinkamai saugomi kiti įrašai, negali atsakyti net Seimo nariai.
Reaguodamas į visuomenėje ir žiniasklaidoje aptariamą neva visuotinio sekimo bumą Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Arimantas Dumčius išplatino pranešimą, raginantį Valstybės saugumo departamentą (VSD) reguliariai informuoti Seimą bent apie šalyje sekamų asmenų skaičių. Parlamentaras taip pat išreiškė susirūpinimą dėl slaptų duomenų paviešinimo ikiteisminio tyrimo metu.
Pokalbių išklotinių saugojimas – ne sekimas
Parlamentarui taip pat nerimą kelia ir elektroninių duomenų kaupimas, kuris šiuo metu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/24/EB, plačiau žinomą „Sekimo direktyvos“ vardu, yra visuotinis. Pagal direktyvą jis reikalingas „sunkių nusikaltimų tyrimams, atskleidimui ir baudžiamajam persekiojimui“.
„Lietuvoje viešėję Briuselio atstovai mums aiškino, kad telefoninių pokalbių išklotinių duomenimis teisėsauga pasinaudos tik prieš įtariamuosius asmenis, kai kyla terorizmo ir kitas pavojus valstybei, bet tokiu atveju reikėtų tiksliai įvardinti, kokio vis dėlto lygio yra tas terorizmo pavojus Lietuvoje tam tikru momentu, kaip tai daro JAV, Didžioji Britanija“, – sakė A.Dumčius.
Kita vertus, A. Dumčius ragino skirti pokalbių išklotinių saugojimą nuo operatyvinio sekimo, vykdomo su teismo sankcija.
„Saugomos išklotinės nereiškia pokalbių pasiklausymo – jos tiesiog parodo, su kuo žmogus kalbėjosi. Esant tam tikriems įtarimams dėl jo veiklos tos išklotinės gali būti patikrintos. Tačiau pokalbių niekas neįrašinėja“, - pasakojo parlamentaras.
Gali sekti 8 tarnybos
Šiuo metu gavusios teismo sankciją asmenis sekti gali 8 tarnybos: Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Muitinės departamentas, Policijos departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, Valstybės saugumo departamentas bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Devintoji, Karo policija, siekia šios teisės, tačiau ji kol kas nėra patvirtinta. Kitos tarnybos tokios operatyvinės veiklos vykdyti negali.
Pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, šias institucijas kontroliuoja Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija, tačiau realiai, kadangi surinkta informacija yra slapta, daugeliu atveju pačios institucijos veikia savo nuožiūra.
Surinkusios informaciją institucijos teikia analitikų apdorotas ataskaitas spendimo priėmėjams – teismams, Seimo komisijoms, kitoms žinyboms. Kas vyksta pačių operatyvinių institucijų viduje, sukontroliuoti sunku.
Ką žino tik „pienės pūkas“ 2 psl. >
nuclear 2008-03-18 07:57
Nu ir papildomai galima prideti kad Rusijos ir amerikos ambasados turi aparatura reikalinga...
O! 2008-03-17 23:16
Ką tas paxopedinis iškrypėlis pasakoja, kad išjungtas mobilus palaiko ryšį su bazine...
gal ir manes klausosi? 2008-03-17 21:04
ir gerai,tegul klauso,nedirbkit blogu darbu,nes rysys nepatikimas,reiks veikti per...