Naujienos
Į šią vasarą Europoje prasiversiančią „laiko bedugnę“ bus nukreiptos viso pasaulio fizikų akys.
Birželio viduryje Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) ruošiamasi paleisti vieną svarbiausių šiuolaikinio mokslo instrumentų – didįjį hadronų priešpriešinių srautų greitintuvą (angl. LHC, Large Hadron Collider). Apie tai, kuo šis įvykis svarbus teorinės fizikos specialistams, kalbamės su Teorinės fizikos ir astronomijos instituto branduolio teorijos skyriaus jaunesniuoju mokslo darbuotoju Vidu Regelskiu ir Vilniaus universiteto Teorinės fizikos katedros docentu, Vienos Aukštųjų energijų fizikos instituto elementariųjų dalelių fizikos specialistu dr. Thomu Gajdosicu (Thomas Gajdosic).
- Apie naująjį CERN dalelių greitintuvą rašančioje pasaulio žiniasklaidoje šiuolaikinės fizikos pasiekimai siejami su egzotiškomis prielaidomis apie galimas keliones laiku, dirbtinėmis juodosiomis skylėmis. Kuo, Jūsų manymu, svarbus LHC projektas, dar iki savo debiuto sukėlęs tokį susidomėjimą?
Vidas Regelskis: - LHC kūrimo idėja kilo maždaug 1980 m., projektas buvo plėtojamas daugiau nei 20 metų. Kodėl jo prireikė? Yra tokių fizikos klausimų, į kuriuos ligi šiol tiksliai negalime atsakyti. Pavyzdžiui, kodėl kūnai turi masę? Niutono dėsniai žinomi jau kelis šimtus metų, bet pirminis klausimas – kodėl kūnas turi masę? – iki šiol neatsakytas. 1964 m. profesorius Peteris Higgsas (Peter Higgs) iš Edinburgo universiteto sukūrė teoriją apie Higgso dalelę. Ši teorija paaiškina, kaip turėtų atsirasti masė, bet praėjo daugiau nei 40 metų, ir ta dalelė, vadinamasis Higgso bozonas, vis dar neatrasta. Tikimasi, kad ji bus atrasta LHC greitintuve– tai yra vienas iš pagrindinių projekto tikslų.
Be abejo, yra daugiau tikslų. Pavyzdžiui, astronomai, tyrinėdami Visatą, pastebi keistų nesutapimų. Vienas jų – galaktikų sukimosi greitis. Stebėdami jas ir matuodami jų sukimosi greitį, astronomai pastebi, kad galaktikos sukasi greičiau, nei turėtų suktis pagal jų paskaičiavimus. O tai reiškia, kad mes galime pamatyti ne viską, kas yra Visatoje. Astrofizikai mano, kad trūkstamoji dalis, galinti paaiškinti stebėjimų nesutapimus – vadinamoji juodoji medžiaga. Pasak jų, mus supanti regimoji Visatos dalis, tai yra, visa matomoji medžiaga, tesudaro tik apie 4 proc. Visatos. Apie 26 proc. sudaro nematomoji juodoji medžiaga. O visą likusią – vadinamoji juodoji energija, kurios prigimtis taip pat nežinoma. Manoma, kad juodoji energija atsakinga už mūsų Visatos plėtimąsi. Tad antrasis tikslas – surasti požymius, iš ko gali būti sudaryta ta juodoji medžiaga ir juodoji energija.
- Neretai pats LHC greitintuvas perkeltine prasme vadinamas laiko mašina. Kodėl?
V. Regelskis: - Visas eksperimentas – tai iš esmės žiūrėjimas į praeitį. Į labai tolimą praeitį, bandant suprasti, kaip atrodė mūsų Visata pirmosiomis sekundėmis po Didžiojo sprogimo. Tuo metu Visata smarkiai plėtėsi, vyko daug įvairių virsmų, kol galų gale nusistovėjo tokia Visata, tokia medžiaga, kokią mes dabar matome. Tad kyla dar vienas klausimas – kodėl mūsų Visata sudaryta iš medžiagos, o ne antimedžiagos? Ir kur dingo antimedžiaga? Manoma, kad tai irgi bus galima pastebėti šio CERN greitintuvo eksperimentuose. 2 psl. >
Tai jau tikrai... 2008-09-12 12:50
http://bigsciencenews.blogspot.com/2008/05/nostradamus-and-lhc. html
pikc 2008-09-11 02:02
Tai jai jau taip liudna skaityti tai gal geriau neskaityk o eik i urva ir gyvenk akmens...
to: valdas 2008-09-10 15:26
sedek savo ribotam pasaulelyje, ir kramtyk ka pasakei. Isvis gali gryzti atgal i gamta ir tupeti...
paplornas 2008-09-09 13:52
siap manau as kad cia nieko blogo nera pagalvokit uz ka mes tuos pinigus mokam uz ta pati dalika...