Naujienos
Sausio 26 d. Kauno valstybinis muzikinis teatras iškilmingai minės teatro dainininko, režisieriaus Rostislavo Andrejevo 100-ąsias gimimo metines.
Kiekvienas laikotarpis teatre turi savo autoritetus, iškilias asmenybes, kurių vardas, kūrybinė veikla išlieka ne tik kolegų atmintyje, bet tampa tradicijos pamatu. Toks menininkas buvo Kauno valstybinio muzikinio teatro dainininkas ir režisierius Rostislavas Andrejevas.
Maestro, taip jį vadino visi, kuriems nusišypsojo laimė dirbti ir kurti drauge, gimė Kaune, 1907 m. sausio 24 dieną. Talentingas, didelės erudicijos menininkas su Kauno muzikinio teatro trupe dirbo beveik nuo pirmųjų spektaklių. Tragiška mirtis jį ištiko 1967 metų birželio 5 d. Maskvoje. Liko neįgyvendintos svajonės, nepastatyti jau numatyti spektakliai. R.Andrejevo scenos kolegos, dalindamiesi prisiminimais, liudijo apie gražų, lankstų, plataus diapazono dainininko balsą (tenorą), lyrinę artisto prigimtį.
Pasirinkęs profesionalaus dainininko kelią, dainavimo ir aktoriaus meno R. Andrejevas mokėsi Kauno konservatorijoje pas pedagogus Niną Karnavičienę ir italą Oresto Marini. 1937-1939 m. vokalo įgūdžius jis dvejus metus tobulino Paryžiuje, čia baigė konservatoriją.
Grįžęs į Kauną, R.Andrejevas dirbo Valstybės teatre, čia dainavo Alfredo partiją operoje „Traviata“, Lenskio – operoje „Eugenijus Oneginas“. M.Musorgskio operoje „Borisas Godunovas – Grigorijų Otrepjevą (1944), F.Leharo operetėje „Linksmoji našlė“ dainavo Danilą, Grafą Renė operetėje „Grafas Liuksemburgas“, jo scenos partnerė šiose operetėse buvo žavioji Gražina Matulaitytė.
Nuo 1944 m., kai muzikinės komedijos teatras pradėjo veikti savarankiškai, R.Andrejevas tolimesnį savo gyvenimą susiejo su šia trupe. Dainininkas sukūrė apie 30 pagrindinių vaidmenų operose ir operetėse, žavėjo žiūrovus artistiškumu, jausmų polėkiu. Jis gebėjo atskleisti savo personažų emocionalumą, plačią dvasinių išgyvenimų skalę. Ypač dainininkui pavykdavo klasikinio repertuaro personažai: Danila F.Leharo operetėje „Linksmoji našlė“, Edvinas ir Radžamis I.Kálmáno operetėse „Silva“ ir „Bajaderė“, Aizenšteinas ir Barinkajus J.Strausso operetėse „Šikšnosparnis“ ir „Čigonų baronas“. Jo scenos partnerės buvo Jadvyga Steckaitė, Valerija Kudabaitė, Jadvyga Garunkštytė, kūrė vaidmenis ir operų spektakliuose - sėkmingai dainavo Alfredo partiją „Traviatoje“, kaimiškomis spalvomis suspindėjo jo Djakas M.Musorgskio operoje „Soročincų mugė“. Tačiau labiausiai melomanus žavėjo Lenskio vaidmuo P.Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“. Kolegos pabrėždavo Lenskio personažo dvasinį artumą paties R.Andrejevo asmenybei. Dainininko balsas - lyrinis tenoras – nebuvo galingas, tačiau dainininką R.Andrejevą amžininkai mena kaip itin muzikalų ir subtilų.
Kaip režisierius R.Andrejevas pasižymėjo aukšta menine kultūra, puikiu skoniu, žanro bei stiliaus pajautimu. Kauno muzikiniame teatre R.Andrejevas pastatė 30 spektaklių. Kai grupė solistų baigusių Vilniaus konservatoriją papildė teatro trupę, jo ir dar kelių dainininkų rūpesčiu 1951 m. Muzikinio teatro repertuare atsirado pirmoji opera - G. Verdi „Rigoletas“. Ją pastatęs R.Andrejevas tapo teatro režisieriumi, o nuo 1956 m. – vyriausiuoju režisieriumi. Maestro buvo artistų gerbiamas ir mėgiamas. Jo meninę veiklą aukštai vertino muzikinė visuomenė 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.