Galbūt teisūs yra tie komentatoriai, kurie yra pažymėję, jog antisemitizmo paūmėjimai vienu ar kitu istoriniu laikotarpiu Vakarų visuomenėse paprastai siejosi su įtakos svertus savo rankose turinčių ir atsakomybę prisiėmusių žmonių pralaimėjimu, su jų vienaip ar kitaip patirtu fiasko, nesugebėjimo pasireiškimais; tokiu atveju buvo ieškoma „atpirkimo ožio“, be visa ko kito, tokio, kuris neturėtų pernelyg didelių ragų apsiginti. Kažkas labai panašaus, bet dabar jau atvirkštiniu pavidalu vyksta mūsų padangėje, isteriškai klykiant apie ksenofobijos, homofobijos, rasizmo ir pan. pavojus. Įvertinus tai, kokią reikšmę politinio korektiškumo reikalavimai turi karjeros žmonėms, galima manyti, jog šitokio tipo perteklinis entuziazmas yra utilitarinės motyvacijos kvadratu pasekmė. Ypač tai akivaizdu, kai politinio korektiškumo stichija susiduria su sovietinio mentaliteto stichija. Tokio karikatūrinio akivaizdumo pavyzdį teikia Policijos departamento valdininkai, kurie reikalauja dar labiau griežtinti atsakomybę už politinio korektiškumo normų pažeidimą ir, netilpdami kailyje, demonstruoja ginkluoto žmogaus pasiryžimą bausti, bausti, bausti (galima tik pasvajoti apie tai, jog kada nors bus parodytas toks pat entuziazmas kovojant prieš žmonių vežiojimo policijos mašinų bagažinėse beveik įteisintą praktiką). Ieškant argumentų, paprastai dar nurodoma į garsųjį pražygiavimo Gedimino prospektu faktą.
Skinų judėjimas, kaip visi daugmaž įsivaizduojame, yra užribio judėjimas, vertintinas kaip anomalija. Taigi reikia tik džiaugtis, jog Lietuvoje, ne taip kaip kitose Vakarų šalyse, toks judėjimas neišplito ir, regis, kažin ar paplis, jeigu, žinoma, dirbtinai nebus forsuojamas išgąstis. Kita vertus, mane čia gąsdina truputėlį kitas dalykas, o būtent smūginės taktikos padiktuotos publikacijos, reikalaujančios iš lietuvių tautos atgailos, naujų kaltės išpažinimo ritualų, viešo nusižeminimo demonstracijos aktų. Kadangi skino figūra pasitarnavo tokiam temos sureikšminimui, tai leiskite vardan priešgyniavimo dvasios išsakyti tokią abejonę: galbūt tas šimtas lietuvių skinų net ir yra reikalingi kaip vaizdinė agitacija mažiems vaikams ,,kokiu nereikėtų būti“...
Dar kitaip reikalo esmę supranta Nida Vasiliauskaite, pakankamai žinoma Lietuvoje rašytoja. Jos žodžiais tariant, tie pražygiavusieji – tai iš esmės gerbtini žmonės bent jau dėl savo drąsos, kai savo ruožtu visų likusiųjų, t. y. nežygiavusiųjų esą negalima gerbti, nes pastarieji yra užsimaskavę skinai, homofobai ir rasistai, kurie nedrįsta to pripažinti viešai. Ši publicistė jau nuo seno ir metodiškai gėdija lietuviškąją bendruomenę, o ypač dėl to, jog neva tarp lietuvių kartas nuo karto vis dar pasitaiko heteroseksualios orientacijos asmenų. Kaip negražu, kokia gėda prieš visą pažangiąją pasaulio visuomenę! Iš straipsnio į straipsnį brandinama išvada, jog lietuviai pirmauja tiktai vienu atveju, t. y. blokuojant pasaulio pažangą. Vienintelis jų išradimas – tai kvailas šokis klumpakojis. Mėšlinos klumpės, reikia manyti, yra visa lietuviškumo paslaptis. Kalbama taip ar panašiai. Taigi tokia griežta yra mūsų autorė, nevyniojanti žodžių į vatą. Kietai sučiauptos lūpytės, šaižus, peraugantis į spiegimą kalbos tonas. Kaip atrodo, šis mergytė, šis įdomus tipažas net labai tiktų suvaidinti SS oberšturmbanfiurerę kvailame rusiškame filme. Tiesą sakant, visas gyvenimas vis labiau panašėja į kvailą filmą...
Čia, maloningas skaitytojau, aš baigiu, rašau paskutinį sakinį. Einu apsivemti.
Naujienos


















dajnpa 2008-08-15 07:10
zfSd3x vdtywuwnhohm, [url=http://eyitmedycscl.com/]eyitmedycscl[/url],...
kucas 2008-06-15 13:21
gerai.
Minčių policija - Rimantui 2008-05-08 08:37
Taip, pas mus dar daug slaptų, užsimaskavusių liaudies priešų. Ačiū už pagalbą juos...
Rimantas 2008-05-07 19:13
Straipsnį paskaičius, vienintelė liūdna išvada: Vasiliauskaitė visiškai teisi dėl...