Šią istoriją man papasakojo bičiulis – na, iš tikro išgirdau jos prologą, o epilogą sužinojau iš kitų žmonių. Kodėl ją dabar prisiminiau? Tik dėl joje slypinčio akivaizdaus moralo:
„Aš palūžau per savo trisdešimtąjį gimtadienį. Tuo metu dirbau su vienu žaibiškai išpopuliarėjusiu dainininku, tarkim, Juozu. Aplinkiniams sakydavau, kad esu jo vadybininkas, nors man tereikėjo atlikti primityvius ir rutininius veiksmus, kuriuos galėjo daryti bet kas, mokantis naudotis „eksceliu“, turintis telefoną ir žinantis, kur reikia skambinti.
Bet ne nuobodulys man įvarė depresiją – vadovauti dainininkams linksma ir lengva, – o mano draugai, susirinkę į mano paties šventę. Kur dingo tradicijos? Kodėl niekas nebelaido netaktiškų juokelių, nekimba prie netekėjusių (ir ištekėjusių taip pat) merginų, kodėl vienas ar du silpniausieji nebenusigeria ypač smarkiai ir nesuteikia smagių pokalbių temų dar keliems mėnesiams? Kodėl niekas, kartais lengvai, kartais šiurkščiai (kai suabejojama heteroseksualumu) nebeklausinėja apie mano paties mariažinius planus? Per visą vakarą – vienintelės temos: „O Juozas ką?“, „o Juozas kaip?“, „o Juozas kodėl?“, „o Juozas kur?“... Po kelių valandų, prisipažinsiu, ištiko isterija. Pradėjau šaukti, kad tai mano gimtadienis, kad visi yra kiaulės, kad joms (jiems) neįdomus šiaip žmogus. Visus išvariau ir, atrodo, trumpai vyriškai (bet graudžiai) paverkiau.
Rytojui išaušus pradėjau rinkti informaciją ir po kelių dieną pasibeldžiau į rekomenduotos personalo paieškos agentūros duris. Jaučiausi tvirtai, nes mano susiformuotas užnugaris buvo labai stiprus: du aukštieji (vadybos – vakarinis), anglų ir rusų – laisvai, kompiuteris – laisvai, praktinio darbo visose grandyse – jūra, bendravimas – tobulas, konformizmo ir storaodiškumo lygmuo irgi aukštas. Aš norėjau ramaus samdinio darbo su keliais pavaldiniais ir su 7.600 į rankas. Aš galėjau būsimam darbdaviui garantuoti, kad tai ne alga, o visiškai nerizikinga ir labai rentabili investicija.
Kaip elgtis įdarbinimo agentūrose – nežinojau. Anksčiau visi darbai mane susirasdavo patys. Žinoma, prieš keliaudamas į pokalbį perskaičiau pora juokingų knygų su patarimais, kaip elgtis. Supratęs, kad jos skirtos žmogui, kuris nieko nemoka, yra tinginys, nemėgsta praustis, neprižiūri dantų, visuomet vaikšto su nudrengtais drabužiais ir nešvariais batais, raudonuoja, prakaituoja, meluoja, nekoordinuoja judesių, nemoka rišliai kalbėti ir už visa tai nori gauti daugiau, nei kažkodėl jam mokėjo anksčiau, įsidarbinimo teorija daugiau nebesidomėjau.
Juk aš galėjau kalbėtis su bet kuo apie bet ką. Jaučiausi stiprus, todėl visiškai nesutrikau, kai Pilies (ar Didžiosios? Vis painioju, kur kuri baigiasi ir prasideda) gatvės name, užlipęs į palėpės aukštą ir patekęs į nurodytą kabinetą, išgirdau klausimą:
– Kokia buvo jūsų mėgstamiausia knyga vaikystėje?
Mano skaitymo įpročiais susidomėjo maždaug penkiasdešimties metų vyriškis. Jo šviesiai rudi plaukai po truputį lipo link pakaušio, akys pro vos prieš metus buvusius madingus akinius žvelgė smalsiai, bet ypatingo guvumo jose nesimatė. Aišku, galėjau ir klysti. Prieš atsakydamas kelias sekundes pasvarsčiau ir nusprendžiau patikslinti klausimą: 2 psl. >
Naujienos


















Karoliui 2008-05-14 14:31
surinkus super.lt atsidaro super.balsas.lt. Tai ir yra senasis gerasis super.lt :-)
Karolis Jachimavičius 2008-05-08 21:35
Perskaičiau, užsimaniau nusipirkt kokią nors knygą, bet niekaip neprisimenu super.lt adreso.
Nerijus, mitinguok@gmail.com 2008-04-29 14:59
MOKESTIS UŽ STUDIJAS2,000 – 40,000LT PER METUS!!!TAI JAU NUSPRĘSTA!§ tai nusprendė...
eduardas 2008-04-29 14:45
reikia pashneketi!