Aš nuoširdžiai nustebau:
– Ir kur ji dirba?
– Vienai įmonei reikėjo ypač griežtos sekretorės. Bet aš ne apie tuos, kurie neskaito. Knygų algoritmą ypač sėkmingai taikau, kai dirbu su penkiatūkstantininkais. Juk žinote, kad Vilniuje šiandien 5.000 litų yra lūžio riba apyjauniems specialistams? Sugebi atidirbti penkis, eini aukštyn. Nesugebi – krenti į valstybės biudžeto lygį... Taigi, penkiatūkstantininkai visuomet skaitė. Ar skaito dabar – nesvarbu. Bet mano tyrimai rodo, kad vaikystės mėgstamiausia knyga lemia ateities karjerą...
Aš krenkštelėjau. Povilas Ž. nutilo.
– Turbūt būsiu visiškai banalus, bet juk iš patirties jau žinot, kokia vaikystės knyga yra svarbiausia karjerai?
Paklausiau ir pajutau, kad Povilas Ž. nusivylė. Priekaištingai žvilgtelėjęs, prabilo:
– O kas yra sėkminga karjera? Didelė alga? Azartas? Iššūkiai? Nužudyti žmonės? Rami senatvė? Darbas kaip hobis? Ne bendradarbiai, o draugai? Sėkmingos karjeros kriterijaus nėra. Vaikystės literatūra lemia ne sėkmę, o kryptį, kurios laikantis mirties patale bus galima ištarti „gyvenimas buvo geras“. Ir visi, kas šią frazę išgirs, – jei tokių bus – jai pritars.
Povilas Ž. staiga sujudo, pakilnojo telefono ragelį, pajudino pelę ir skubiai išprašė mane lauk.“
Pasakodamas istorijos finalą mano bičiulis netvėrė juoku. Prieš eidamas į įdarbinimo agentūrą, jis atliko kelis sėkmingus žvalgybos veiksmus. Jis pasinaudojo vieninteliu patarimu, kurio nebuvo knygose, – būtina kuo daugiau sužinoti apie personalo atrankos organizatorius. Ir žvalgyba buvo vaisinga. Daug nesitikėdamas jis paprašė savo mamos, miesto bibliotekininkės veteranės, pasidomėti, ar Povilas Ž. nebuvo bibliotekos skaitytojas. Idėja prilygo šūviui į dešimtuką: jis buvo skaitytojas nuo mažens, o archyve išliko jo imtų knygelių pavadinimai. Mano draugas gerokai nustebo, pamatęs ką vaikystėje dažniausiai skaitė personalo atrankos ekspertas: „Nežiniukas Mėnulyje“, „Alisa Stebuklų šalyje“, „Seklio Kalio nuotykiai“ ir, žinoma, „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyveno ant stogo“, stora mėlyna knyga. Bičiulis ir vaikystėje, ir studentaudamas, ir vėliau skaitė tik vieną knygą – „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykius“, todėl šiek tiek nustebo, kad yra jos neskaičiusių žmonių. Jam teko prisiversti ir perskaityti kurią nors iš eksperto mėgstamų knygų – tai turėjo užtikrinti sėkmingą pokalbio pabaigą. „Karlsonas“ savo darbą padarė puikiai.
Po kelių mėnesių sužinojau liūdną naujieną – bičiulis mirė. Ankstyvas infarktas dėl milžiniško streso. Paaiškėjo, kad Šveiko skaitytojas nebuvo pasiruošęs iššūkiams, kuriuos galėjo atlaikyti tik Astridos Lindgren kūrybos mylėtojas. Kažkas pasakojo, kad ligoninėje bičiulis kelis kartus aiškiai ištarė: „Gyvenimas buvo geras.“ Kiti tvirtino, kad tai buvo ne teiginys, o klausimas.
Naujienos


















Karoliui 2008-05-14 14:31
surinkus super.lt atsidaro super.balsas.lt. Tai ir yra senasis gerasis super.lt :-)
Karolis Jachimavičius 2008-05-08 21:35
Perskaičiau, užsimaniau nusipirkt kokią nors knygą, bet niekaip neprisimenu super.lt adreso.
Nerijus, mitinguok@gmail.com 2008-04-29 14:59
MOKESTIS UŽ STUDIJAS2,000 – 40,000LT PER METUS!!!TAI JAU NUSPRĘSTA!§ tai nusprendė...
eduardas 2008-04-29 14:45
reikia pashneketi!