Balsas.lt linksmai
Draugai ateina ir išeina. Priešai kaupiasi.

 

 
(Puslapis 1 iš 2)
Sąjūdžio istorijos puslapiuose – tautos kelias į nepriklausomybę  

2008 m. balandžio 30 d. 16.30 val. Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus Aušros alėjos rūmuose (Aušros al. 47, Šiauliai) atidaroma paroda „Šaukiu aš tautą...“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 90-osioms ir Sąjūdžio 20-osioms metinėms.

Prieš 20 metų Lietuvoje prasidėjęs Atgimimas, išsivystęs į galingą Lietuvos persitvarkymo sąjūdį, grąžino Lietuvai nepriklausomybę. Šiandien šie tautos ir valstybės atgimimo įvykiai – jau istorija, kurią liudijantys dokumentai, nuotraukos, prisiminimai, kino kadrai gula muziejų fonduose.

1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaracija, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktas – šiuos ypatingos reikšmės XX a. Lietuvos istorijos dokumentus sieja laisvos Lietuvos idėja, vienijusi lietuvius pasipriešinimo ir laisvės kovų sąjūdžiams per visą XX a. Lietuvos istoriją.

Aktyviai organizuoti nepriklausomos Lietuvos atkūrimą tautinio atgimimo veikėjai ėmėsi Pirmojo pasaulinio karo metais. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusioje Lietuvių konferencijoje buvo nuspręsta pradėti Lietuvos valstybės atkūrimo darbus. Valstybės atkuriamajai veiklai vykdyti buvo išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba. Susidarius palankioms tarptautinėms aplinkybėms, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę. Nepriklausomybės įgyvendinimas po Vasario 16-osios susidūrė su kaimyninių valstybių priešiškumu, netgi atvira intervencija (Lenkija, bolševikinė Rusija, bermontininkai). Lietuvos Taryba turėjo imtis lanksčios diplomatinės veiklos dėl tarptautinio Lietuvos pripažinimo.

1940–1941 ir 1944–1990 m. Lietuvoje vyko pasipriešinimas sovietų okupacijai. Tai buvo Lietuvos piliečių kova už nepriklausomybę ir demokratiją. Pasipriešinimas aukščiausią tašką pasiekė 1944–1953 m., kada krašte vyko partizaninis karas. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų vadų suvažiavime buvo priimta deklaracija, skelbusi nepriklausomos Lietuvos tęstinumą. 1953 m. ginkluota kova buvo nuslopinta, bet pogrindinis pasipriešinimas okupacijai tęsėsi. Tai XX a. 5–6 dešimtmečiais jaunimo organizacijų veikla, XX a. 7–9 dešimtmečiais - katalikiškas judėjimas, kurio simbolis buvo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“. Dešimtmečius besitęsusį pasipriešinimą vainikavo Sąjūdis, pasiekęs tikslą – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 m. kovo 11 dieną.  

1988 m. birželio 3 d. įkūrus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę, kurią sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslinės ir kūrybinės inteligentijos atstovai, ilgai slopinti tautos troškimai prasiveržė nesulaikoma protesto banga prieš esamą tikrovę. Lietuvą užliejo naujų įvykių banga, gavusi Tautos atgimimo pavadinimą. Sąjūdžio įkūrimas pradėjo lemtingą etapą Lietuvos išsivadavimo istorijoje. Visoje Lietuvoje kūrėsi Sąjūdžio rėmimo grupės, vyko mitingai, piketai, akcijos, kuriose vis drąsiau ryškėjo laisvės ir nepriklausomybės siekiai. 2 psl. >

 
PUSLAPIAI:
 
Kaune - Olgos Tobreluts instaliacija „Pasikeitimas“
F Galerijoje - apmąstymai apie sumaištį Lietuvių fotografijoje
 
 
 

Išsakyk nuomonę

Naujausi komentarai


Straipsnis komentarų neturi.


Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.

 
 
 
 
 
 
 
 

Dienos klausimas

Ar džiaugiatės šalta vasaros pradžia?

 
 

Laisvalaikis Lietuvoje

 
 

Aktyviausias savaitės komentatorius

Šimtas penkiasdešimt pirmasis nugalėtojas - Karolis
 
 
Orai TV programa Valiutų kursai Kuro kainos Darbo skelbimai Skelbimai Įmonės Video Skundai Studijos Mama Žodynas Sveikinimai