Gruzija – Rusijos geopolitinis „įkaitas“ Komentuoti

Sergejus Šamba, Nors Rusija, Vladimiras Putinas, Kodėl Rusija, Nors Abchazija, Membership Action Plan, Michailas Saakašvilis, Georgian Foundation

Komentarai

Teksto dydis Spausdinti Persiųsti Pranešk klaidą

Rusija savo „pasilikimą“ Abchazijoje ir Pietų Osetijoje jau ima grįsti nebe siekiu atlikti tarpininko vaidmenį Gruzijos „įšaldytuose“ konfliktuose, tačiau per praktinį bendradarbiavimą stengiasi neformaliai integruoti Abchaziją ir Pietų Osetiją į savo federacinę struktūrą.

Balandžio 28 d. Abchazijos de facto užsienio reikalų ministras Sergejus Šamba pareiškė, kad Abchazija pasiruošusi pasirašyti su Rusija karinį susitarimą, numatantį Rusijos politinių ir ekonominių interesų regione įgyvendinimą mainais į Rusijos garantuojamą karinę apsaugą nuo tikėtinos Gruzijos „agresijos“. Nors Rusija kol kas de jure nėra pripažinusi atsiskirti nuo Gruzijos siekiančių Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės, tačiau pastaruoju metu galima stebėti itin suaktyvėjusią Rusijos veiklą šiuose separatistiniuose Gruzijos regionuose.

Kokių veiksmų ėmėsi Rusija „po Kosovo“?

Priminsime, kad šių metų balandžio 16 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, įteisinusį oficialius bei tiesioginius Rusijos Federacijos santykius su nepriklausomybės siekiančiais Gruzijos regionais – Abchazija ir Pietų Osetija. Šiuo       V. Putino dekretu pripažįstamas Abchazijos ir Pietų Osetijos de facto vyriausybių leidžiamų įstatyminių aktų teisėtumas, o taip pat Rusijos ministerijoms ir kitoms žinyboms nurodoma aktyviai plėtoti dvišalius santykius su atitinkamomis Abchazijos ir Pietų Osetijos de facto institucijomis prekybos, ekonomikos, socialinėje, mokslo ir kultūrinėje srityse bei įtraukti į šį bendradarbiavimą įvairius Rusijos regionus. Dekrete taip pat numatomas Rusijos žinybų tiesioginės teisinės pagalbos teikimas civilinės, šeimos ir baudžiamosios teisės srityse tiek Abchazijos ir Pietų Osetijos de facto vyriausybėms, tiek ir šių separatistinių Gruzijos regionų gyventojams, kurių dauguma turi ir Rusijos pilietybę. V. Putino dekrete įtvirtinta nuostata dėl Rusijos vyriausybės įvairių ekonominių iniciatyvų Abchazijoje ir Pietų Osetijoje plėtros bei Rusijos piliečių, gyvenančių šiuose separatistiniuose regionuose, interesų gynybos.

Be to, šių metų kovo 6 d. Kremlius vienašališkai atšaukė dar 1996 m. sausio 19 d. NVS viršūnių susitikime priimtą sprendimą dėl Abchazijos ekonominės blokados. Rusijos siekius suaktyvinti savo ekonominę veiklą Abchazijoje galima sieti su 2014 m. įvyksiančiomis žiemos olimpinėmis žaidynėmis Abchazijos kaimynystėje esančiame Sočio mieste. Dar 2007 m. liepos 26 d. Rusija Abchaziją įtraukė į Sočio olimpinę zoną – Rusija Abchazijoje ketina pastatyti kelis olimpinių žaidynių infrastruktūros objektus, o Suchumio oro uostas yra vertinamas kaip vienas iš potencialių būsimų olimpinių žaidynių strateginių objektų. Akivaizdu, kad Rusijai Abchazija reikalinga ne tik norint išspręsti nemažai 2014 m. žiemos olimpinių žaidynių organizavimo techninių klausimų, tačiau ir siekiant užtikrinti šių žaidynių saugumą.

Kita vertus, Rusijos plėtojamas praktinis bendradarbiavimas su Abchazija (ūkio objektų privatizavimas, žemės pirkimas ir pan.) ateityje faktiškai gali legalizuoti Abchazijos sukilėlių vykdytą etninį valymą 1991 – 1993 m., kuomet 400 tūkst. Abchazijos gyventojų buvo priversti bėgti bei Abchazijos, o jų turtas buvo nusavintas de facto Abchazijos vyriausybės. (Gruzijos vyriausybė yra įspėjusi užsienio investuotojus, kad bet kokie sandėriai dėl nuosavybės su de facto Abchazijos vyriausybe bus laikomi neteisėtais). Taip pat pastaraisiais mėnesiais suintensyvėję Rusijos dvišaliai santykiai su Abchazija atspindi sistemingai įgyvendinamą „pasų išdavimo“ politiką – 2002 m. Rusija Abchazijos gyventojams pradėjo išdavinėti rusiškus pasus (šiuo metu beveik 80 proc. Abchazijos gyventojų turi Rusijos pilietybę). 2 psl. >